Nuolatinis einamosios sąskaitos deficitas: JAV einamoji sąskaita ir JAV doleris
Istoriniai duomenys rodo, kad JAV einamosios sąskaitos tendencijos buvo svarbus veiksnys, lemiantis ilgalaikius JAV dolerio vertės svyravimus. Tačiau taip pat matyti, jog tarp einamosios sąskaitos balanso pablogėjimo ir galimo dolerio vertės sumažėjimo gali praeiti gana ilgas laiko tarpas. Pavyzdžiui, JAV einamosios sąskaitos balansas itin pablogėjo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau tuo pačiu laikotarpiu dolerio vertė išaugo. Šiuo metu doleris stiprėjo, nes didelės JAV tikrosios palūkanų normos pritraukė gausias kapitalo įplaukas iš užsienio, kurios palaikė dolerio kursą nepaisant didelio išorės disbalanso. Vis dėlto, ilgainiui susirūpinimas dėl nuolat didėjančio JAV einamosios sąskaitos deficito tvarumo lėmė didelį dolerio nuosmukį 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje.
Pakartotinės deficitų fazės ir kapitalo srautų pokyčiai
Panaši situacija kartojosi ir 10-ojo dešimtmečio antroje pusėje: JAV einamosios sąskaitos balansas vėl pablogėjo, o dolerio vertė tuo pat metu vėl pakilo. Šį kartą dolerio stiprėjimą skatino didelės tiesioginės užsienio investicijos bei su skola ir akcijomis susiję kapitalo srautai į JAV. Tačiau nuo 2001 m. nuolatos augantis JAV einamosios sąskaitos deficitas ir mažėjančios JAV palūkanų normos apsunkino galimybes pritraukti reikiamą užsienio privatų kapitalą, kuris būtų būtinas einamosios sąskaitos deficitui finansuoti.
Daugiametis dolerio nuosmukis ir istorinių dėsningumų kartojimasis
Galiausiai doleris pasidavė vis didesniam prekybos bei einamosios sąskaitos deficitui ir maždaug 2002–2003 m. laikotarpiu pradėjo daugiametį nuosmukį. Įdomu tai, kad nuo plaukiojančių valiutų kursų atsiradimo JAV doleris patyrė tris didelius nuosmukio ciklus: 1977–1978 m., 1985–1987 m. ir 2002–2008 m. Kiekvienu iš šių ciklų dolerio silpnėjimą iš dalies lėmė susirūpinimas dėl neproporcingai didelio JAV einamosios sąskaitos deficito, taip pat santykinai mažos nominaliosios ar tikrosios trumpalaikės JAV palūkanų normos. Toks palūkanų lygis trukdė į JAV pritraukti pakankamai užsienio kapitalo, reikalingo nuolatiniam einamosios sąskaitos deficitui finansuoti.
