Perkamosios galios paritetas
Iki šiol nagrinėjome ryšį tarp valiutų kursų ir palūkanų normų skirtumų. Dabar pereisime prie valiutų kursų ir infliacijos skirtumų santykio. Šio santykio teorinė bazė vadinama perkamosios galios paritetu (PPP).
Vienos kainos dėsnis ir absoliuti PPP versija
Yra kelios PPP versijos, tačiau visų jų pagrindas yra vienos kainos dėsnis. Pasak vienos kainos dėsnio, tos pačios prekės, vertinamos bendra valiuta, turėtų kainuoti tiek pat visose šalyse. Norėdami iliustruoti šį principą, remsimės užsienio ir vidaus valiutų kotiravimo konvencija (f/d) ir prielaida, kad investuotojo atžvilgiu bazinė valiuta yra jo vidaus valiuta.
Vienos kainos dėsnis teigia, jog užsienio prekės x kaina (Pfx) turėtų būti lygi dėl valiutos kurso pakoreguotai tos pačios prekės kainai vidaus rinkoje (Pdx):
Pfx = S(f/d) × Pdx
Pavyzdžiui, jei euro zonoje prekė x kainuoja 100 EUR, o nominalus valiutos kursas yra 1,40 USD/EUR, tuomet JAV ta pati prekė turėtų kainuoti 140 USD.
Absoliuti PPP versija šį vienos kainos dėsnį išplečia nuo vienos prekės iki visų prekių ir paslaugų krepšelio. Jei apimame visą prekių ir paslaugų spektrą, užsienio šalies bendrasis kainų lygis (Pf) turėtų būti lygus vidaus šalies bendrojo kainų lygio (Pd), pakoreguoto pagal valiutos kursą (S(f/d)), sandaugai:
Pf = (S(f/d)) × Pd
Ši lygtis netiesiogiai daro prielaidą, kad visos prekės ir paslaugos yra laisvai prekiaujamos, o abiejų šalių kainų indeksai apima identišką prekių ir paslaugų krepšelį su vienodais svoriais. Išreiškus nominalųjį valiutos kursą, gauname:
S(f/d) = Pf / Pd
Absoliuti PPP versija teigia, kad dviejų šalių pusiausvyros valiutos kursą lemia vien tik jų nacionalinių kainų lygių santykis. Visgi tikrame pasaulyje šis santykis retai tobulai pasitvirtina. Prekių arbitražas gali neveikti pilnai dėl sandorio kaštų, prekybos apribojimų ar to, kad ne visomis prekėmis ir paslaugomis prekiaujama tarptautiniu mastu. Dėl to galimi dideli ir ilgalaikiai nukrypimai nuo absoliučios PPP.
Santykinė PPP versija ir infliacijos skirtumai
Vis dėlto, jei sandorio kaštai ir kitos prekybos kliūtys bėgant laikui nesikeičia, gali būti įmanoma parodyti, kad valiutų kurso pokyčiai vis tiek susiję su kainų lygių pokyčiais, net jei absoliuti PPP nevisiškai galioja. Pagal santykinę PPP versiją, valiutos kurso procentinis pokytis (%∆S(f/d)) visiškai priklauso nuo užsienio ir vidaus infliacijos tempų skirtumo (πf – πd):
%∆S(f/d) ≅ πf – πd
Intuityviai tai reiškia, kad valiutos kursas kinta kompensuodamas konkurencingumo pokyčius, atsirandančius dėl infliacijos skirtumų. Tarkime, užsienio infliacija yra 9 %, o vidaus – 5 %. Tuomet norint išlaikyti santykinį konkurencingumą, S(f/d) kursas turi padidėti apie 4 % (9 % – 5 % = 4 %). Tai reiškia, kad aukštesnės infliacijos šalies valiuta turėtų nuvertėti žemesnės infliacijos šalies valiutos atžvilgiu. Jei valiutos kursas nesikeistų, aukštesnė užsienio infliacija sumažintų užsienio įmonių konkurencingumą vidaus įmonių atžvilgiu.
Ex-ante PPP versija ir lūkesčiai
Santykinė PPP versija pagrįsta faktiniais infliacijos tempais ir faktiniais valiutos kurso pokyčiais. Tuo tarpu ex-ante PPP versija teigia, kad tikėtini ateities valiutos kurso pokyčiai priklauso tik nuo tikėtinų infliacijos skirtumų. Ex-ante PPP sako, kad šalys, iš kurių tikimasi nuolatinės aukštos infliacijos, ilgainiui turėtų tikėtis savo valiutos nuvertėjimo, o šalys, iš kurių tikimasi santykinai mažos ir stabilios infliacijos, turėtų tikėtis valiutos stiprėjimo bėgant laikui. Formulė atrodytų taip:
%ΔSe(f/d) = πef – πed
Čia viršutinis indeksas „e“ reiškia lūkesčius ateičiai. Vadinasi, %ΔSe(f/d) yra tikėtinas valiutos kurso procentinis pokytis, o πef ir πed – tikėtini užsienio ir vidaus infliacijos lygiai tam pačiam laikotarpiui.
Empiriniai stebėjimai ir ilgas kelias iki pusiausvyros
Empiriniai tyrimai rodo, kad trumpuoju laikotarpiu nominalaus valiutos kurso pokyčiai gali atrodyti atsitiktiniai. Tačiau ilgesniu laikotarpiu nominalusis valiutos kursas paprastai artėja prie savo ilgalaikės PPP pusiausvyros vertės.
1 pav. Santykinių infliacijos rodiklių poveikis valiutų kursams įvairiais laikotarpiais
1 pav. pateikiama santykinės PPP versijos sėkmė (arba nesėkmė) skirtingais laikotarpiais: 1 metų, 6 metų, 12 metų ir 24 metų. Kiekvienoje diagramoje infliacijos skirtumas (vertikalioji ašis) vaizduojamas pagal metinį valiutos kurso pokytį (horizontalioji ašis). Jei PPP galioja, duomenų taškai turėtų išsidėstyti išilgai į viršų kylančios įstrižainės. Kaip matyti, per vienerių metų laikotarpį nėra aiškaus ryšio tarp valiutos kurso pokyčių ir infliacijos skirtumų. Tačiau pailginus horizontą iki šešerių ir daugiau metų, išryškėja stiprus teigiamas ryšys. Tai rodo, kad PPP yra tinkama ilgalaikės tikrosios vertės vertinimo sistema valiutų rinkose, nors kelias iki PPP pusiausvyros yra labai ilgas ir lėtas. Vidutiniškai prireikia maždaug 3–5 metų, kad maždaug perpus sumažėtų esamas PPP nuokrypis.
