Skolos tvarumo kanalas
Trečiasis mechanizmas, per kurį einamosios sąskaitos disbalansai gali paveikti valiutų kursus, yra vadinamasis skolos tvarumo kanalas. Pagal šį kanalą manoma, kad egzistuoja tam tikra viršutinė riba, kiek ilgai šalys gali išlaikyti didelius ir ilgalaikius einamosios sąskaitos deficitus. Jei šalis per ilgą laikotarpį nuolat patiria didelį einamosios sąskaitos deficitą, jos įsiskolinimas užsienio investuotojams galiausiai pasieks lygį, kurio nebus įmanoma pagrįstai finansuoti. Tokiais atvejais investuotojai, stebintys šį procesą, gali padaryti išvadą, kad anksčiau ar vėliau reikės reikšmingo deficitinės šalies valiutos nuvertėjimo. Toks valiutos nuosmukis būtų laikomas būtina sąlyga norint gerokai sumažinti einamosios sąskaitos deficitą ir stabilizuoti užsienio skolą tokiame lygyje, kuris būtų vertinamas kaip tvarus.
Rinkos lūkesčių kaita dėl ilgalaikės pusiausvyros vertės
Nuolatinis einamosios sąskaitos disbalansas paveikia rinkos suvokimą apie tikrąją, ilgalaikę valiutos pusiausvyros vertę. Deficito atveju, kai grynoji užsienio skola (palyginti su BVP) nuolat didėja. Tai turėtų lemti laipsnišką, nors ir nebūtinai tolygų, ilgalaikės valiutos pusiausvyros vertės lūkesčių mažėjimą. Kitaip tariant, rinka vis labiau tikėsis, kad dėl augančio įsiskolinimo ateityje valiuta bus silpnesnė nei manyta anksčiau.
Poveikis perteklių turinčioms šalims
Priešinga situacija susiklosto šalyse, kurios nuolat turi einamosios sąskaitos perteklių. Tokiose valstybėse laipsniškai didėjantis grynojo išorės turto lygis, išreikštas procentais nuo BVP. Lemia nuoseklų rinkos lūkesčių dėl valiutos ilgalaikės vertės kilimą. Rinka matys šios šalies valiutą kaip turinčią tvirtesnį finansinį pagrindą ir didesnį atsparumą, todėl vertins ją brangiau.
Ilgalaikė tendencija pagal skolą ir turtą
Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, galima tikėtis, kad valiutos vertė ilgainiui judės išvien su tendencijomis, susijusiomis su grynosios išorės skolos arba turto kaupimu. Deficitą patiriančios šalys pamatys valiutą silpstančią, o perteklių turinčios šalys – stiprėjančią. Taip skolos tvarumo kanalas papildo kitus mechanizmus, paaiškinančius, kaip nuolatiniai einamosios sąskaitos disbalansai galų gale keičia rinkos požiūrį į ilgalaikę valiutos pusiausvyros vertę bei atitinkamai formuoja pačią valiutos kurso raidą.
