Srauto pasiūlos ir paklausos kanalas
Srauto pasiūlos ir paklausos kanalas grindžiamas gana paprastu modeliu, kuriame pabrėžiama, kad perkant ir parduodant tarptautiniu mastu prekiaujamas prekes ir paslaugas būtina keistis nacionaline ir užsienio valiuta, kad būtų galima apmokėti už šiuos sandorius. Pavyzdžiui, jei šalis parduoda daugiau prekių ir paslaugų nei nuperka (t. y. turi einamosios sąskaitos perteklių), tuomet jos valiutos paklausa turėtų padidėti. Ir atvirkščiai, jei šalis importuoja daugiau nei eksportuoja (t. y. turi einamosios sąskaitos deficitą), jos valiutos paklausa turėtų sumažėti. Tokie paklausos pokyčiai paprastai didina perteklinės šalies valiutos vertę ir mažina deficitinės šalies valiutos vertę.
Ilgalaikės tendencijos ir konkurencingumas
Dėl to šalių, kurių einamosios sąskaitos perteklius išlieka ilgą laiką, valiutos laikui bėgant linkusios brangti, o valstybių, kurios nuolat turi einamosios sąskaitos deficitą, valiutos paprastai silpnėja. Natūralu klausti, ar tokios tendencijos gali tęstis neribotai. Tam tikru momentu stiprėjanti vietos valiuta gali pakenkti šalies, turinčios perteklių, eksporto konkurencingumui, o silpnėjanti valiuta gali pagerinti deficitinės šalies eksporto konkurencingumą. Taigi, valiutos kurso pokyčiai galiausiai turėtų padėti vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu sumažinti pradinį disbalansą.
Reikalingo koregavimo mastas
Kiek valiutos kursas turi pasikeisti, kad einamoji sąskaita vėl taptų subalansuota, priklauso nuo kelių veiksnių:
- Pradinio skirtumo tarp importo ir eksporto masto
- To, kaip importo ir eksporto kainos reaguoja į valiutos kurso pokyčius
- To, kaip importo ir eksporto paklausa kinta reaguodama į šių kainų pokyčius
Pirminis disbalansas ir valiutos nuvertėjimo poreikis
Jei šalis importuoja žymiai daugiau nei eksportuoja, eksporto augimas procentine išraiška turėtų žymiai viršyti importo augimą, kad sumažėtų einamosios sąskaitos deficitas. Esant dideliam pradinių rodiklių nesubalansavimui, valiutos nuvertėjimas gali būti gana ryškus, kad būtų pasiekta reikšminga prekybos pusiausvyros korekcija.
Ribotas valiutos kurso poveikis prekiaujamų prekių kainoms
Deficitinės šalies valiutos nuvertėjimas turėtų branginti importą vietine valiuta ir piginti eksportą užsienio valiuta. Tačiau empiriniai tyrimai rodo, kad valiutos kurso pokyčių įtaka prekiaujamų prekių kainoms neretai yra ribota. Pavyzdžiui, nustatyta, jog sumažėjus valiutos vertei 1 %, importo kainos pakyla vos apie 0,5 %, o kartais ir dar mažiau. Taip nutinka, nes užsienio gamintojai linkę mažinti pelno maržas siekdami išlaikyti rinkos dalį. Dėl riboto kainų pokyčių perkėlimo į prekiaujamų prekių kainas gali prireikti gerokai didesnių valiutos kurso korekcijų, nei būtų tikėtina kitu atveju.
Lėti paklausos pokyčiai ir ilgalaikis koregavimo procesas
Daug tyrimų nustatė, kad importo ir eksporto paklausos reakcija į prekiaujamų prekių kainų pokyčius yra lėta. Dėl to nuo valiutos kurso pokyčių pradžios iki galutinio prekiaujamų prekių kainų prisitaikymo ir galutinės įtakos importo bei eksporto paklausai gali praeiti net keleri metai. Šis vėlavimas reiškia, kad einamosios sąskaitos disbalansų korekcija valiutos kursų pagalba yra sudėtingas ir ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės bei nuoseklios politikos.
