Tarptautinio pariteto sąlygos
Tarptautinio pariteto sąlygos yra pamatiniai akmenys, kuriais remiasi dauguma valiutų kurso nustatymo modelių. Jos padeda suprasti, kaip idealiomis sąlygomis turėtų būti susieti skirtingi ekonominiai rodikliai, darantys įtaką valiutos vertei. Šios sąlygos suteikia sisteminį požiūrį į tai, kaip ilguoju laikotarpiu susiformuoja tam tikra pusiausvyra tarp valiutų kursų, palūkanų normų ir infliacijos rodiklių.
Pagrindinės tarptautinio pariteto sąlygos, į kurias dažniausiai atsižvelgiama rengiant valiutų kursų modelius, yra šios:
- padengtas palūkanų normos paritetas,
- nepadengtas palūkanų normos paritetas,
- išankstinių palūkanų normų paritetas,
- perkamosios galios paritetas,
- tarptautinis Fišerio efektas.
Ryšiai tarp rodiklių idealiame pasaulyje
Pariteto sąlygos parodo, kaip tokiame idealiame pasaulyje būtų susieti įvairūs veiksniai: tikėtini infliacijos skirtumai tarp šalių, palūkanų normų skirtumai, išankstiniai valiutų kursai, dabartiniai neatidėliotini (spot) valiutų kursai ir būsimi, dar tik laukiami neatidėliotini valiutų kursai. Kitaip tariant, jos leidžia suprasti, kaip šie komponentai būtų vienas su kitu susiję, jei rinka veiktų be jokių trukdžių.
Vis dėlto šios sąlygos dažnai remiasi supaprastinančiomis prielaidomis, tokiomis kaip nulinės sandorių sąnaudos, tobulas ir visiems vienodai prieinamas informacijos kiekis, rizikos neutralumas bei galimybė laisvai, be apribojimų, koreguoti rinkos kainas. Tai reiškia, kad tikromis sąlygomis, kuriose egzistuoja informacinė asimetrija, sandorių kaštai, reguliavimai ir investuotojų nenoras prisiimti riziką, šios pariteto sąlygos gali neveikti taip tiksliai, kaip numatyta teorijoje.
Trumpalaikės ir ilgalaikės perspektyvos
Empiriniai tyrimai rodo, kad pariteto sąlygos retai pasitvirtina per trumpą laiką. Tai suprantama, nes tikros rinkos yra dinamiškos, o daugelis veiksnių keičiasi greitai ir nenuspėjamai. Tačiau, nepaisant to, šios sąlygos išlieka svarbios, nes jos padeda formuoti bendrą, ilgalaikę valiutų kursų raidos viziją. Kitaip tariant, nors jos nėra itin naudingos trumpalaikėms prognozėms, jos veikia kaip teorinis atskaitos taškas, į kurį ilgainiui valiutų kursai gali sugrįžti ar bent jau prie jo priartėti.
Išimtis iš taisyklės, kad pariteto sąlygos trumpuoju laikotarpiu dažnai neveikia, yra padengtas palūkanų normos paritetas. Ši konkreti sąlyga yra vienintelė, kurią rinkos dalyviai priversti užtikrinti per arbitražo procesus. Arbitražas, pasinaudojant kainų skirtumais skirtingose rinkose ir sandorių būdais, leidžia investuotojams gauti beveik garantuotą pelną, kol tas skirtumas neišnyksta. Būtent dėl to padengtas palūkanų normos paritetas trumpuoju laikotarpiu yra nuosekliausiai patvirtinamas ir palaikomas praktikoje, nes arbitražo galimybės neleidžia kainoms ilgai nukrypti nuo lygių, kuriuos numato ši sąlyga.
Tolimesnė analizė
Kadangi padengtas palūkanų normos paritetas yra vienintelė tarptautinio pariteto sąlyga, kuri paprastai tvirtai laikosi ir trumpuoju laikotarpiu, būtent nuo jos analizės ir pradedama. Vėlesniuose skyriuose bus nuosekliau aptarta, kaip veikia šis paritetas, kokios prielaidos daromos jį taikant ir kaip jis prisideda prie gilesnio valiutų rinkų veikimo supratimo. Toks požiūris padeda investuotojams, analitikams ir kitiems rinkos dalyviams geriau suvokti, kokiais principais remiasi ilgalaikė pusiausvyra valiutų rinkose, net jei kasdienė praktika nuo jų neretai nutolsta.
