Valiutos kurso koregavimas pertekliaus šalyse: Japonija ir Kinija

Japonija ir, pastaruoju metu, Kinija yra puikūs pavyzdžiai šalių, turinčių didelį einamosios sąskaitos perteklių. Šis perteklius atskleidžia, kaip ilgainiui valiutoms gali būti daromas spaudimas kilti. Japonijos atveju ilgalaikis einamosios sąskaitos perteklius nuolat didino jenos vertę dolerio atžvilgiu. Dalį šio didėjančio spaudimo lėmė paprasčiausiai išaugusi jenos paklausa, reikalinga atsiskaitymams už Japonijos eksportuojamas prekes ir paslaugas.

Komercinė įtampa tarp JAV ir Japonijos

Vis dėlto kai kurie veiksniai, palaikę jenos brangimą, galėjo būti susiję ne tik su prekybos srautais, bet ir su augančia komercine įtampa tarp JAV ir Japonijos. Pokario laikotarpiu didėjantis JAV dvišalis prekybos deficitas Japonijos atžvilgiu skatino protekcionistines nuotaikas Jungtinėse Valstijose. JAV politikos formuotojai teigė, kad jena yra pernelyg nuvertinta ir kad jos vertę būtina pakelti. Jie manė, jog jenos stiprėjimas padėtų sumažinti JAV prekybos disbalansą su Japonija.

Protekcionistinis spaudimas ir valiutos kurso pokyčiai

Didėjant prekybos disbalansui ir stiprėjant protekcionistinei retorikai, Japonija susidūrė su neišvengiamu poreikiu toleruoti nuolatinį spaudimą didinti jenos kursą. Kitaip tariant, JAV pretenzijos dėl nepakankamai įvertintos jenos vertė Japonijos pareigūnams leisti jenai stiprėti, siekiant sumažinti įtampą ir prekybos nesutarimus. Šis nuolatinis spaudimas reiškė, kad jenos vertė ilgainiui linko kilti kartu su didėjančiu Japonijos einamosios sąskaitos pertekliumi.

Ilgalaikės pasekmės valiutų rinkose

Galiausiai galima teigti, jog Japonijos pavyzdys parodė, kaip didelis ir ilgalaikis einamosios sąskaitos perteklius gali lemti valiutos brangimą, kurį dar labiau sustiprina komercinės įtampos ir protekcionistinės nuotaikos. Nors Kinija straipsnyje paminima tik kaip pastarojo meto pavyzdys, Japonijos atvejis aiškiai iliustruoja, kaip einamosios sąskaitos perteklius gali daryti ilgalaikį poveikį valiutos kursui, formuodamas tendenciją, kad šalies valiuta kinta drauge su jos einamosios sąskaitos pusiausvyros pokyčiais.