Valstybės pinigų ir fiskalinė politika
Kaip matyti iš ankstesnės diskusijos, vyriausybės vykdoma politika gali turėti didelės įtakos valiutų kursų pokyčiams. Šis pastebėjimas grindžiamas tuo, kad valiutos vertė tarptautinėje rinkoje nėra vien tik techninių, automatinių rinkos jėgų rezultatas. Priešingai, vyriausybės sprendimai, susiję su pinigų politika (pvz., centrinių bankų veiksmais, pinigų pasiūlos reguliavimu, palūkanų normų pokyčiais) ir fiskaline politika (pvz., vyriausybės išlaidomis, mokesčių politika, biudžeto deficitu ar pertekliumi) gali paveikti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius valiutų kursų svyravimus. Ankstesnėje diskusijoje jau buvo pabrėžta, kad įvairios ekonominės, finansinės bei politinės priemonės galiausiai atsispindi valiutos rinkose, todėl siekiant suprasti valiutų kursų raidą, būtina atsižvelgti į vyriausybės politikos pokyčius.
Vyriausybės politikos poveikio valiutų kursams svarba
Būtinybė geriau suprasti, kaip vyriausybės politika veikia valiutos kurso dinamiką, kyla iš fakto, kad valiutų kursai atlieka esminį vaidmenį tarptautinėje prekyboje, investicijose ir kapitalo judėjime. Jeigu vyriausybė imasi tam tikrų pinigų ar fiskalinių priemonių, šios priemonės gali paskatinti arba apriboti kapitalo srautus. Padidinti arba sumažinti užsienio investuotojų pasitikėjimą, keisti infliacijos lūkesčius ar net paveikti bendrą ekonomikos augimo tempą. Visa tai, anksčiau aptarta diskusijoje, galiausiai atsispindi valiutų rinkose, kuriose formuojasi valiutų pasiūla ir paklausa.
Kanalai, kuriais perduodama vyriausybės pinigų ir fiskalinė politika
Dabar nagrinėsime kanalus, kuriais vyriausybės pinigų ir fiskalinė politika yra perduodama į valiutų rinkas. Šių kanalų suvokimas yra svarbus, nes jis leidžia geriau įvertinti, kodėl konkrečios priemonės gali turėti tokį ar kitokį poveikį valiutai. Nors ankstesnė diskusija pabrėžė patį faktą, kad valdžios politika veikia valiutų kursus, šiuo metu esame pasirengę pasigilinti į pačią poveikio mechaniką. Tai reiškia, kad bus siekiama geriau suprasti, kaip pinigų politika (pavyzdžiui, centrinių bankų veiksmai, skirti kontroliuoti palūkanų normas ar pinigų kiekį ekonomikoje). Ir fiskalinė politika (vyriausybės biudžeto formavimas, mokesčių korekcijos, viešųjų išlaidų didinimas ar mažinimas) per įvairius tarpininkavimo kanalus veikia valiutų kursų formavimąsi.
Baigiamosios pastabos apie būsimo nagrinėjimo būtinybę
Tolesnis kanalų nagrinėjimas padės suprasti, kodėl vienu laikotarpiu tam tikra vyriausybės politika gali lemti valiutos brangimą, o kitu – valiutos nuvertėjimą. Be to, supratimas apie šių kanalų veikimą leidžia rinkos dalyviams, analitikams bei politikos formuotojams priimti labiau informuotus sprendimus. Atsižvelgiant į vyriausybės politikos įgyvendinimo pasekmes valiutų rinkoms. Tokiu būdu, remiantis ankstesne diskusija, perėjimas prie išsamesnio pinigų ir fiskalinės politikos poveikio kanalų analizės taps svarbiu žingsniu siekiant geriau suvokti visumą veiksnių, formuojančių valiutų kursus.
