Kryžminių kursų skaičiavimas
Turint du valiutų kursus, apimančius tris valiutas, galima apskaičiuoti, koks turi būti kryžminis kursas. Pavyzdžiui, kaip matėme, valiutų rinkoje įprasta JAV dolerio ir euro kursą nurodyti kaip euro–dolerio (USD/EUR) kursą. Valiutų rinkoje taip pat kotiruojamas Kanados dolerio ir JAV dolerio kursas kaip doleris–Kanada (CAD/USD). Turint šiuos du valiutų kursus, galima nustatyti kryžminį euro ir Kanados dolerio kursą, kuris pagal rinkos konvenciją nurodomas kaip euras–Kanada (CAD/EUR). Šis skaičiavimas parodomas taip:
(CAD/USD)×(USD/EUR)=CAD/EUR
Taigi, norėdami gauti euras–Kanada (CAD/EUR) kotiruotę, turime padauginti dolerio–Kanados (CAD/USD) kotiruotę iš euro–dolerio (USD/EUR) kotiruotės. Pavyzdžiui, tarkime, kad dolerio–Kanados kursas yra 1,3020, o euro–dolerio kursas yra 1,1701. Naudodami šiuos pavyzdinius neatidėliotinus valiutų kursus, apskaičiuojame euro–Kanados kryžminį kursą:
1,3020×1,1701=1,5235 CAD už EUR
Matematinis požiūris į kryžminių kursų skaičiavimą
Geriausia vengti kalbėti apie tiesiogines ar netiesiogines kotiruotes. Nes, kaip minėta anksčiau, šios konvencijos priklauso nuo to, kur esate, ir kokia yra vietinė bei užsienio valiutos. Vietoj to, sutelkime dėmesį į tai, kaip veikia matematika: kartais reikia apversti vieną iš kotiruočių. Kad tarpinė valiuta lygtyje būtų panaikinta ir gautume kryžminį kursą.
Pavyzdžiui, norint gauti Kanada–jenos (JPY/CAD) kotiruotę. Paprastai naudojami dolerio–Kanados (CAD/USD) ir dolerio–jenos (JPY/USD) kursai, kurie yra rinkos konvencijos. Šis Kanada–jenos skaičiavimas reikalauja, kad dolerio–Kanados kursas (CAD/USD) būtų apverstas į USD/CAD kotiruotę, kad skaičiavimai veiktų, kaip parodyta žemiau:
(CAD/USD)−1×JPY/USD=JPY/CAD
Taigi, norėdami gauti Kanada–jenos (JPY/CAD) kotiruotę, pirmiausia turime invertuoti dolerio–Kanados (CAD/USD) kotiruotę prieš dauginant iš dolerio–jenos (JPY/USD) kotiruotės. Pavyzdžiui, tarkime, kad dolerio–Kanados (CAD/USD) kursas yra 1,3020, o dolerio–jenos (JPY/USD) kursas yra 111,94. Dolerio–Kanados kursą 1,3020 invertavus, gauname 0,7680; padauginus šią vertę iš dolerio–jenos kotiruotės 111,94, gauname Kanada–jenos kotiruotę:
0,7680×111,94=85,97 JPY už CAD
Praktinis kryžminių kursų pritaikymas
Rinkos dalyviams, prašantiems kryžminio kurso valiutų poros kotiruotės, paprastai patiems nereikia atlikti šių skaičiavimų: arba prekiautojas, arba elektroninė prekybos platforma pateiks nurodytos valiutų poros kotiruotę. Pavyzdžiui, klientas, prašantis Kanada–jenos kotiruotės, gaus ją tiesiogiai iš prekiautojo ir jam nereikės atlikti jokių skaičiavimų su dolerio–Kanados ir dolerio–jenos kursais.
Tačiau verta žinoti, kad prekiautojai, teikiantys šias kotiruotes, dažnai turi patys atlikti tokius skaičiavimus, nes dolerio–Kanados ir dolerio–jenos valiutų poromis dažnai prekiaujama skirtinguose prekybos skyriuose ir su jomis dirba skirtingi prekiautojai. Elektroninės prekybos sistemos, naudojamos tiek tarpbankinėje rinkoje, tiek bankų ir klientų rinkose, dažnai automatiškai atlieka šią matematinę operaciją kryžminiams kursams apskaičiuoti.
Arbitražas ir kryžminių kursų nuoseklumas
Kadangi rinkos dalyviai gali gauti ir kryžminio kurso kotiruotę (pvz., Kanada–jena), ir sudedamąsias bazinių valiutų kursų kotiruotes (pvz., dolerio–Kanados ir dolerio–jenos), šios kryžminio kurso kotiruotės turi atitikti aukščiau pateiktą lygtį; kitaip rinkoje atsiras arbitražinė galimybė dėl neteisingos kainodaros.
Tęsdami mūsų pavyzdį, apskaičiavome Kanada–jenos (JPY/CAD) kursą 85,97, remdamiesi dolerio–Kanados (CAD/USD) ir dolerio–jenos (JPY/USD) kursais 1,3020 ir 111,94. Dabar tarkime, kad tuo pačiu metu klaidingas prekiautojas nurodo Kanada–jenos kursą 86,20. Tai skirtinga JPY/CAD kaina už identišką paslaugą – jenų konvertavimą į Kanados dolerius.
Todėl bet kuris prekiautojas galėtų nusipirkti 1 CAD už mažesnę kainą – 85,97 JPY, o tada parduoti 1 CAD už 86,20 JPY (prisiminkite mūsų ankstesnį kainos ir bazinės valiutos apibrėžimą). Nerizikingas arbitražo pelnas būtų:
86,20 JPY−85,97 JPY=0,23 JPY už CAD
Šis arbitražas, vadinamas trikampiu arbitražu (nes jame dalyvauja trys valiutos), tęstųsi tol, kol kainų skirtumas būtų pašalintas. Tačiau realybėje tokie kryžminių kursų neatitikimai beveik niekada neįvyksta, nes tiek prekiautojai, tiek automatiniai prekybos algoritmai nuolat stebi bet kokius kainodaros netikslumus.
Išvada
Kryžminiai kursai yra nuoseklūs su jų bazinių valiutų kursų kotiruotėmis. Turėdami bet kuriuos du valiutų kursus, apimančius tris valiutas, galime nustatyti trečiąjį kryžminį kursą.
