Valiutų kursai ir prekybos balansas: Elastingumo metodas

Valiutos nevertėjimas (fiksuoto kurso sistemoje) arba nuvertėjimo (lankstaus kurso sistemoje). Efektyvumas mažinant prekybos deficitą priklauso nuo gerai apibrėžtų prekių ir paslaugų paklausos ir pasiūlos kreivių elastingumo. Sąlyga, užtikrinanti, kad nuvertėjimas pagerins prekybos balansą, vadinama Maršalo-Lernerio sąlyga. Paprastai ši sąlyga taikoma prielaidai, kad prekyba iš pradžių yra subalansuota. Pateiksime bendresnę sąlygą, kuri leidžia atsižvelgti į pradinį prekybos disbalansą ir todėl yra naudingesnė sprendžiant, ar valiutos kurso pokyčiai gali ištaisyti tokius disbalansus.

Paklausos elastingumo apibrėžimas

Iš mikroekonomikos žinome, kad paklausos kainos elastingumas yra apskaičiuojamas taip:

ε=−(%ΔQ / %ΔP)

kur:

• Ε – paklausos elastingumas,
• %ΔQ – procentinis kiekio pokytis,
• %ΔP – procentinis kainos pokytis.

Pavyzdžiui, jei paklausos elastingumas yra 0,6, tai reiškia, kad paklausos kiekis padidėja 6 procentais, jei kaina sumažėja 10 procentų. Atkreipkite dėmesį, kad paklausos elastingumas paprastai pateikiamas kaip teigiamas skaičius.

Kadangi išlaidos R lygios kainos P ir kiekio Q sandaugai (R=P×Q), perrašę aukščiau pateiktą išraišką ir pakeitę %ΔQ, gauname:

%ΔR=%ΔP+%ΔQ=(1−ε)%ΔP

Iš to matome, kad kainos padidėjimas sumažins išlaidas, jei ε>1, o padidins išlaidas, jei ε<1. Pagal susitarimą, jei ε>1, paklausa yra laikoma elastinga, o jei ε<1, paklausa yra neelastinga.

Maršalo-Lernerio sąlyga

Pagrindinė Maršalo-Lernerio sąlygos idėja yra ta, kad importo ir eksporto paklausa turi būti pakankamai jautri kainai, kad padidinus santykinę importo kainą padidėtų skirtumas tarp eksporto pajamų ir importo išlaidų. Bendroji Maršalo-Lernerio sąlyga yra:

ωXεX+ωM(εM−1)>0

kur:

• ωX​ ir ωM yra atitinkamai eksporto ir importo dalys bendroje prekyboje (t. y. importas + eksportas),
• εX ir εM yra atitinkamai užsienio paklausos vidaus šalies eksportui ir vidaus šalies paklausos importui kainų elastingumai.

Atkreipkite dėmesį, kad ωX​+ωM​=1 ir pradinis prekybos deficitas reiškia, kad ωM>ωX ​. Jei ši sąlyga tenkinama, nacionalinės valiutos nuvertėjimas pagerins prekybos balansą.

Pirmasis sąlygos narys, ωXεX ​, atspindi eksporto pajamų pokytį, darant prielaidą, kad eksporto kaina nacionaline valiuta nesikeičia (t. y. užsienio pirkėjams sąskaitos išrašomos nacionaline valiuta). Jis bus teigiamas tol, kol eksporto paklausa bus bent kiek jautri kainai. Valiutos nuvertėjimas daro eksportą pigesnį užsienio valiuta, todėl užsieniečiai perka daugiau. Tai atspindi elastingumas εX​. Tiesioginio kainos poveikio eksporto pajamoms nacionaline valiuta nėra, nes kaina nesikeičia. Taigi, eksporto pajamų procentinis pokytis, atitinkantis 1 procento valiutos nuvertėjimą, yra tiesiog εX ​.

Antrasis sąlygos narys, ωM(εM−1), atspindi importo išlaidų pokytį. Darant prielaidą, kad už importą atsiskaitoma užsienio valiuta, importo kaina nacionaline valiuta didėja, kai nacionalinė valiuta nuvertėja. Tiesioginis kainos efektas padidina importo išlaidas, o dėl sumažėjusio importo kiekio importo išlaidos mažėja. Grynasis poveikis priklauso nuo importo paklausos elastingumo εM ​. Importo išlaidos sumažės tik tuo atveju, jei importo paklausa yra elastinga (εM>1).

Sąlygos analizė

Išnagrinėjus bendrąją Maršalo-Lernerio sąlygą matyti, kad kuo elastingesnė yra importo arba eksporto paklausa, tuo labiau tikėtina, kad prekybos balansas pagerės. Iš tiesų, jei importo paklausa yra elastinga (εM>1), tuomet prekybos balansas tikrai pagerės. Taip pat aišku, kad importo paklausos elastingumas tampa vis svarbesnis, o eksporto elastingumas mažiau svarbus, kai pradinis prekybos deficitas didėja, t. y. kai ωM didėja. Specialiu atveju, kai prekyba iš pradžių yra subalansuota (ωX=ωM​), sąlyga sumažėja iki (εX+εM>1), kas yra klasikinė Maršalo-Lernerio sąlyga.

Pavyzdys: 10% valiutos nuvertėjimas

Toliau pateiktas pavyzdys iliustruoja valiutos nuvertėjimo poveikį prekybos balansui. Dėl paprastumo darome prielaidą, kad nacionalinė valiuta yra euras.

Prielaidos

• Eksporto paklausos elastingumas (εX​): 0,75
• Importo paklausos elastingumas (εM​): 0,65
• Kainos pokytis:
  • Eksportas: 0% (eurais), -10% (užsienio valiuta)
  • Importas: +10% (eurais), 0% (užsienio valiuta)
• Pradinės vertės:
  • Eksportas: €400,000,000
  • Importas: €600,000,000
  • Prekybos balansas: -€200,000,000
  • Bendra prekyba: €1,000,000,000

Skaičiavimai

• Eksportas:
  • Kainos pokytis užsienio valiuta: -10%
  • Kiekio pokytis: +7,5% (10% × 0,75)
  • Pajamų pokytis eurais: €+30,000,000 (€400,000,000 × 7,5%)
• Importas:
  • Kainos pokytis eurais: +10%
  • Kiekio pokytis: -6,5% (10% × 0,65)
  • Išlaidų pokytis eurais: +€21,000,000 (€600,000,000 × 3,5%)
• Prekybos balanso pokytis:
  • Pagerėjimas: +€9,000,000 (€30,000,000 – €21,000,000)
• Bendros prekybos pokytis:
  • Padidėjimas: +€51,000,000 (€30,000,000 + €21,000,000)

Išvada

Po euro nuvertėjimo prekybos balansas pagerėja, nes tenkinama Maršalo-Lernerio sąlyga: eksporto vertės padidėjimas viršija importo vertės padidėjimą. Remiantis pateiktais duomenimis:

• ωM=0,6 (€600,000,000 / €1,000,000,000)
• ωX=0,4 (1 – 0,6)
• Maršalo-Lernerio sąlyga:

ωXεX+ωM(εM−1)=0,4×0,75+0,6(εM−1)=0,4×0,75+0,6(0,65−1)=0,09>0

Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai

Paklausos elastingumas bet kuriai prekei ar paslaugai priklauso bent nuo keturių veiksnių:

1. Pakaitalų egzistavimas: Prekės su artimais pakaitalais turi labiau elastingą paklausą.
2. Rinkos struktūra: Tobulos konkurencijos rinkose paklausa yra elastingesnė nei monopolijose.
3. Prekės dalis biudžete: Didesnę išlaidų dalį sudarančios prekės turi elastingesnę paklausą.
4. Prekės pobūdis: Prabangos prekės yra labiau elastingos nei būtinybės.

Paklausos kreivė, su kuria susiduria gamintojas, taip pat priklauso nuo konkurencijos tarp gamintojų. Jei rinkoje yra daug vienodų produktų pardavėjų, kiekvienas gamintojas susiduria su labai elastinga paklausa savo produkcijai. Gamintojai, kurie diferencijuoja savo produktą (pvz., prekės ženklu), susiduria su mažiau elastinga paklausa.

Pajamų ir pakeitimo efektai

Kainų pokyčiai turi du poveikius paklausai:

• Pakeitimo efektas: Kai prekė tampa brangesnė, palyginti su kitomis, vartotojai renkasi pigesnius pakaitalus.
• Pajamų efektas: Kainų padidėjimas sumažina tikrąją perkamąją galią, ypač jei prekė sudaro didelę biudžeto dalį.

Prekės dalis biudžete ir jos pobūdis (prabanga ar būtinybė) lemia pajamų efekto stiprumą. Pavyzdžiui, maistas yra būtinybė, tačiau jo išlaidų dalis biudžete skiriasi tarp šalių. Neturtingose šalyse maistui skiriama didesnė dalis, todėl paklausa yra elastingesnė kainai.

Tarpiniai produktai ir elastingumas

Daug tarptautinės prekybos vyksta tarpiniais produktais, kurie naudojami kitų prekių gamyboje. Jų paklausos elastingumas priklauso nuo:

• Pakaitalų gamyboje: Jei nėra artimų pakaitalų, paklausa yra mažiau elastinga.
• Svarbos ekonomikai: Kuo didesnė produkto dalis bendrose gamybos sąnaudose, tuo elastingesnė jo paklausa.

Pavyzdys yra nafta, kuri yra plačiai naudojamas įvestis su nedaug pakaitalų trumpuoju laikotarpiu. Dėl to jos paklausa yra neelastinga. Tačiau ilgainiui galimybė keisti energijos šaltinius padidina naftos paklausos jautrumą kainai.

Paklausos elastingumo pavyzdžiai

Toliau pateikiami įvairių produktų paklausos elastingumo įverčiai:

Valiutos kurso pokyčių poveikis

Praktiškai dauguma šalių importuoja ir eksportuoja įvairius produktus. Todėl bendras jų importo ir eksporto kainų elastingumas atspindi produktų, kuriais jos prekiauja, mišinį. Kartu su Maršalo-Lernerio sąlyga, mūsų apžvalga apie veiksnius, lemiančius kainų elastingumą, rodo, kad valiutos kurso pokyčiai bus efektyvesnis prekybos balanso koregavimo mechanizmas, jei šalis importuoja ir eksportuoja:

• Prekes, turinčias gerų pakaitalų.
• Prekes, kuriomis prekiaujama konkurencingose rinkose.
• Prabangos prekes, o ne būtiniausias prekes.
• Prekes, kurios sudaro didelę vartotojų išlaidų ar gamintojų sąnaudų dalį.

Atkreipkite dėmesį, kad kiekviena iš šių sąlygų yra susijusi su didesniu paklausos elastingumu (εX ir εM​).

J kreivės efektas

Net jei Maršalo-Lernerio sąlyga tenkinama, gali atsitikti taip, kad valiutos nuvertėjimas (fiksuoto kurso režime) arba nuvertėjimas (plaukiojančio kurso režime) iš pradžių pablogins prekybos balansą, prieš jį pagerindama. Šis poveikis vadinamas J kreivės efektu, kuris pavaizduotas 1 paveiksle.

Prekybos balanso dinamika: J kreivė

Paaiškinimas

Labai trumpuoju laikotarpiu J kreivė atspindi užsakymų pristatymo vėlavimus, kurie atsiranda importo ir eksporto sandoriuose. Pavyzdžiui, drabužių importuotojas Vašingtone sausį užsako prancūzišką pavasario madą. Vasarį doleris nuvertėja, bet sutartys jau pasirašytos eurais. Kai kovo mėnesį atvyksta prekės, reikia sumokėti daugiau dolerių už užsakymą eurais, todėl prekybos balansas pablogėja. Tačiau vėliau, užsakant vasaros madas, dėl valiutos nuvertėjimo prancūziška mada tampa brangesnė, todėl sumažėja importas iš Prancūzijos, ir prekybos balansas pagerėja.

J kreivės modelis taip pat gali atsirasti, jei trumpalaikis kainų elastingumas netenkina Maršalo-Lernerio sąlygos, bet ilgalaikis elastingumas ją tenkina. Kaip minėta naftos atveju, reikšmingi išlaidų pokyčiai dažnai užtrunka. Todėl prekybos balansas gali iš pradžių pablogėti, o vėliau palaipsniui pagerėti po valiutos nuvertėjimo, kai įmonės ir vartotojai prisitaiko.

Išvada

Elastingumo metodas parodo, kaip valiutos kurso pokyčiai gali paveikti prekybos balansą, atsižvelgiant į importo ir eksporto paklausos elastingumą. Suprasdami šiuos elastingumus ir juos lemiančius veiksnius, galime geriau prognozuoti valiutos nuvertėjimo poveikį šalies prekybos balansui.