Verslo ciklai

Žemės ūkio visuomenėse derlius gali būti geras arba blogas. Oras yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką derliui, tačiau derliui įtakos turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, augalų ir gyvūnų ligos. Šiuolaikinėse diversifikuotose ekonomikose oras ir ligos daro mažesnę įtaką ekonomikai, tačiau, kaip ir žemės ūkyje, čia taip pat vyksta svyravimai – būna ir gerų, ir blogų laikotarpių.

Šiame skyriuje nagrinėjami ekonominės veiklos pokyčiai ir veiksniai, kurie juos lemia. Kai kurie veiksniai, tokie kaip gyventojų, technologijų ir kapitalo pokyčiai, turi įtakos ne tik trumpalaikiams ekonomikos svyravimams, bet ir ilgalaikiam tvariam ekonomikos augimui. Kiti veiksniai, kaip pinigų pasiūla ir infliacija, yra labiau būdingi trumpalaikiams ekonomikos svyravimams ir gali turėti didesnį poveikį per trumpą laikotarpį.

ekonomikos ciklai, ekonominės veiklos svyravimai, ūkio ciklai, verslo ciklus, veiklos pokyčiai,

Verslo ciklo apžvalga

Šiame skyriuje apžvelgiama verslo ciklo sąvoka, jo etapai ir išteklių naudojimas skirtingais ciklo etapais. Aptariamas įmonių ir namų ūkių tipinis elgesys skirtingose verslo ciklo fazėse, nagrinėjami kapitalo išlaidų, atsargų lygio svyravimai bei vartotojų, būsto ir išorinės prekybos sektorių elgsena per verslo ciklą ir perėjimus tarp jų.

Verslo ciklo teorijos

Šiame skyriuje įvedama į verslo ciklo teoriją, aptariamos skirtingos teorijos ir ekonominių mokyklų požiūriai į verslo ciklą. Analizuojami neoklasikinės, austrų, keinsizmo, monetarizmo ir naujosios klasikinės mokyklos požiūriai, taip pat nagrinėjamas Hyman Minsky požiūris, modeliai be pinigų, tokie kaip realaus verslo ciklo teorija, modeliai su pinigais ir valdžios sektoriaus išlaidų analizė bei jų pateikiamos rekomendacijos dėl ekonominės politikos.

Nedarbas ir infliacija

Šiame skyriuje nagrinėjamos pagrindinės sąvokos, susijusios su nedarbu ir infliacija, kurie yra du svarbūs trumpalaikio ekonominio aktyvumo rodikliai, reikšmingi ekonominės politikos formuotojams. Aptariami nedarbo reiškiniai, įskaitant nedarbo lygį, darbo užmokesčio fondo užimtumo ir produktyvumo rodiklius. Taip pat analizuojamos infliacijos formos, tokios kaip defliacija, hiperinfliacija, dezinfliacija, infliacijos vertinimo metodai per kainų indeksus, bendroji ir bazinė infliacija, sąnaudų stūmimo infliacija ir infliacijos lūkesčiai.

Ekonominiai rodikliai

Šiame skyriuje aptariami pagrindiniai ekonominiai rodikliai ir kintamieji, turintys prognozavimo vertę ir ryšį su ekonomika, sutelkiant dėmesį į tuos rodiklius, kurių pokyčiai padeda numatyti būsimą ekonomikos raidą. Analizuojami populiariausi rodikliai, tokie kaip statybos leidimai, naudojami kaip pagrindinis ekonomikos būklės indikatorius, bei ekonominių rodiklių difuzijos indeksas ir kiti kintamieji, vertinantys ekonominius rodiklius.