Išorinės prekybos sektoriaus elgsena
Išorinės prekybos sektoriaus dydis ir svarba labai skiriasi tarp įvairių ekonomikų. Tokiose šalyse kaip Singapūras, kur beveik visi gamybos ištekliai yra importuojami, o didžioji dalis ekonomikos produkcijos eksportuojama, prekyba (eksporto ir importo suma) lengvai viršija šalies BVP. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, išorinė prekyba sudaro daug mažesnę BVP dalį.
Nuo 1970-ųjų metų santykinis išorinės prekybos dydis išaugo beveik visose pasaulio šalyse. Didėjant išorės prekybai, didžiųjų pasaulio ekonomikų verslo ciklai gali būti lengviau perduodami kitoms šalims.
Importo ir eksporto sąsajos su ekonomikos ciklu
Paprastai importas didėja kartu su vidaus BVP augimo tempu, kai poreikiai ir norai arba apskritai didėjanti paklausa skatina daugiau pirkti prekių ir paslaugų iš užsienio. Taigi importas reaguoja į vidaus ekonomikos ciklą. Eksportas labiau priklauso nuo kitų pasaulio šalių ekonomikos ciklų. Jei šie išoriniai ciklai yra stiprūs, eksportas augs, net jei vidaus ekonomikos augimas mažėtų.
Norėdami suprasti eksporto poveikį, finansų analitikai turi įvertinti nagrinėjamos ekonomikos pagrindinių prekybos partnerių stiprumą. Dauguma specialistų žiūri į grynąjį eksporto ir importo skirtumą, naudodami mokėjimų balansą, kuris apskaičiuoja prekybos indėlį į ekonomiką kaip eksportą minus importą. Prekybos grynasis poveikis gali kompensuoti ciklinį silpnumą ir, priklausomai nuo eksporto svarbos ekonomikai, gali jį visiškai panaikinti. Dėl šių priežasčių išorės prekybos balanso modelis gali visiškai skirtis nuo likusio vidaus ekonomikos ciklo.
Valiutos kurso poveikis prekybai
Valiuta taip pat turi nepriklausomą poveikį, kuris gali prekybą nukreipti labai skirtingomis kryptimis nei vidaus ekonomikos ciklas. Kai šalies valiuta brangsta (stiprėja kitų valiutų atžvilgiu), užsienio prekės vietos gyventojams atrodo pigesnės už vietines, todėl, esant kitoms vienodoms sąlygoms, santykinai didėja importas. Tuo pačiu metu toks valiutos brangimas daro šalies eksportą brangesnį pasaulio rinkose ir gali sumažinti eksportą. Žinoma, valiutos nuvertėjimas turi priešingą poveikį.
Nors valiutų kursų svyravimai gali būti nepastovūs ir kartais ekstremalūs, jie daro reikšmingą poveikį prekybai ir mokėjimų balansui tik tada, kai ilgą laiką juda viena kryptimi. Vieno mėnesio ar ketvirčio pokyčiai, kad ir kokie dideli, turi minimalų poveikį, kol jie nesitęsia ilgiau. Taigi per kelerius metus susikaupę valiutų pokyčiai turės poveikį prekybos srautams, kuris išliks, net jei vėliau valiuta laikinai judės priešinga kryptimi.
Analitikų vaidmuo vertinant išorinę prekybą
Finansų analitikai turi atsižvelgti į daugybę kintamųjų tiek šalies ekonomikoje, tiek užsienyje, kad įvertintų santykinius BVP augimo tempus ir tada įtrauktų valiutos veiksnius, kad nustatytų, ar jie sustiprina kitas ciklines jėgas, ar joms priešinasi. Apskritai, BVP augimo tempų skirtumai tarp šalių turi tiesioginį ir aiškiausią poveikį: vidaus ekonominės veiklos pokyčiai padidina arba sumažina importą, o užsienio ekonominės veiklos pokyčiai padidina arba sumažina eksportą.
Valiutų kursų pokyčiai turi sudėtingesnį ir, nepaisant tarpinių trumpalaikių svyravimų, laipsniškesnį poveikį. Todėl analitikams svarbu stebėti ne tik ekonomikos augimo rodiklius, bet ir valiutos kurso tendencijas, kad galėtų tiksliau prognozuoti išorinės prekybos poveikį ekonomikai.
