Kainų indeksai ir jų naudojimas

Dauguma šalių infliacijai stebėti naudoja savo šalies ekonomikai būdingą vartotojų kainų indeksą (VKI). 1 pav. pateikiamas skirtingų prekių ir paslaugų kategorijų svorių palyginimas įvairių šalių VKI.

Skirtingi VKI svoriai tarp šalių

Kaip matyti iš 1 pav., skirtingose šalyse vartotojų kainų indeksai turi skirtingus pavadinimus ir skirtingus prekių bei paslaugų kategorijų svorius. Pavyzdžiui, maisto produktų svoris VKI yra didesnis Kinijoje ir Indijoje, o išsivysčiusiose šalyse jis yra mažesnis. Tai atspindi tai, kad besivystančiose šalyse, tokiose kaip Kinija ir Indija, vidutinio vartotojo didesnė pajamų dalis skiriama maistui nei išsivysčiusiose šalyse.

Indijoje kategorijų svoriai laikui bėgant labai pasikeitė, nes šalis vystėsi. Išsivysčiusiose šalyse kategorijų svoriai taip pat keičiasi, tačiau šie pokyčiai paprastai yra mažesni.

Indekso taikymo srities skirtumai

Indekso apimtis skiriasi tarp šalių. Kinijoje ir Vokietijoje duomenų rinkimui VKI naudojami tyrimai apima tiek miesto, tiek kaimo vietoves. Jungtinių Valstijų VKI apima tik miesto vietoves, naudojant namų ūkių apklausas, todėl jis vadinamas CPI-U (Consumer Price Index for All Urban Consumers). Kita vertus, asmeninio vartojimo išlaidų (PCE) kainų indeksas Jungtinėse Valstijose apima visas asmenines vartojimo išlaidas, naudojant verslo apklausas.

Gamintojų kainų indeksas (GKI)

Kitas svarbus infliacijos rodiklis yra gamintojų kainų indeksas (GKI). GKI atspindi vidaus gamintojų patiriamus kainų pokyčius šalyje. Kadangi kainų padidėjimas galiausiai gali būti perkeltas vartotojams, GKI gali turėti įtakos būsimam VKI.

GKI apima tokius produktus kaip degalai, žemės ūkio produktai (pvz., grūdai ir mėsa), mašinos ir įrenginiai, chemijos produktai (pvz., vaistai ir dažai), transporto įranga, metalai, celiuliozė ir popierius ir kt. Šie produktai dažnai grupuojami pagal apdorojimo etapą: neapdorotos medžiagos, tarpinės medžiagos ir galutiniai produktai.

Panašiai kaip ir VKI, GKI apimtis ir svoriai skiriasi tarp šalių. GKI svorių skirtumai gali būti daug didesni nei VKI, nes skirtingos šalys gali specializuotis skirtingose pramonės šakose. Kai kuriose šalyse GKI vadinamas didmeninių kainų indeksu (DKI).

Kainų indeksų naudojimas

Kaip svarbus infliacijos rodiklis, daugelis ekonominių veiklų yra susietos su tam tikru kainų indeksu:

• JAV iždo vertybiniai popieriai, apsaugoti nuo infliacijos (TIPS), koreguoja obligacijos nominalią vertę pagal JAV CPI-U indeksą.
• Darbo sutarčių ir komercinio nekilnojamojo turto nuomos sąlygos gali būti periodiškai koreguojamos pagal VKI.
• Verslo sutarčių periodiniai mokėjimai gali būti susieti su GKI arba jo subindeksais tam tikrai produktų kategorijai.

Centriniai bankai ir infliacijos stebėjimas

Centriniai bankai paprastai naudoja vartotojų kainų indeksą infliacijai stebėti. Pavyzdžiui:

• Europos centrinis bankas (ECB), Europos Sąjungos centrinis bankas, daugiausia dėmesio skiria suderintam vartotojų kainų indeksui (SVKI). Kiekviena ES šalis narė pirmiausia pateikia savo individualų SVKI, o tada Eurostat, ES statistikos tarnyba, sujungia šiuos duomenis, naudodama šalių svorius.
• Tačiau yra išimčių. Indijos rezervų bankas infliacijai stebėti naudoja WPI (didmeninių kainų indeksą). Kadangi maisto produktai sudaro tik apie 27 % Indijos WPI (daug mažiau nei 70 % Indijos kaimo vietovių VKI), esant didelei maisto kainų infliacijai, kaimo VKI gali didėti greičiau nei WPI. Be svorių skirtumų, WPI didmeninės kainos taip pat nepakankamai atspindi rinkos kainas, nes neatsižvelgia į mažmeninius antkainius.

Infliacijos rodiklio pasirinkimas gali keistis laikui bėgant. Jungtinių Valstijų centrinis bankas, žinomas kaip Federalinių rezervų valdyba (FED), anksčiau daugiausia dėmesio skyrė CPI-U, kurį rengia Darbo statistikos biuras prie JAV darbo ministerijos. Kadangi CPI-U yra Laspeireso indeksas ir turi anksčiau aptartų didėjančių šališkumų, 2000 m. FED perėjo prie PCE indekso – Fišerio indekso, kurį rengia Ekonominės analizės biuras prie JAV prekybos departamento. PCE indekso privalumas yra tas, kad jis apima visą vartotojų išlaidų spektrą, o ne tik krepšelį.

Kainų indeksai finansų analizėje

Be infliacijos stebėjimo, finansų analitikai kainų indeksus naudoja ir BVP defliavimui (t. y., pašalina kainų poveikį iš nominaliojo BVP duomenų, kad būtų galima nustatyti tikrasias ekonomikos augimo tendencijas). Daugelyje šalių šiam tikslui skelbiamas specialus kainų indeksas, vadinamas BVP defliatoriumi. Taip pat dažnai skelbiami subindeksai, kurie gali būti vertingi analitikams, besidomintiems konkrečia pramonės šaka ar įmone.