Valdžios sektoriaus išlaidų analizė
Finansų analitikui, svarstančiam, ar valdžios sektoriaus išlaidos yra pernelyg didelės (t. y., netvariai didelės ir (arba) netinkamos sudėties), gali būti naudingi šie paprasti kriterijai:
1.Ar valdžia visada turi biudžeto deficitą, nepriklausomai nuo ekonominio ciklo fazės, ar ekonomikos pakilimo metu ji pasiekia biudžeto perteklių?
Jei vyriausybė nuolat patiria biudžeto deficitą, nesvarbu, ar ekonomika klesti, ar patiria nuosmukį, tai gali rodyti pernelyg dideles išlaidas. Sveikoje ekonomikoje valdžia turėtų sugebėti subalansuoti biudžetą arba netgi turėti perteklių ekonomikos augimo laikotarpiais.
2.Ar biudžeto deficitas atsiranda dėl būtinų investicijų, kurios pagerins šalies produktyvumą, ar dėl abejotinų išlaidų?
Svarbu įvertinti, ar valdžios išlaidos nukreiptos į ilgalaikes investicijas, tokias kaip infrastruktūros plėtra, švietimas ar technologijų inovacijas. Kurios gali padidinti šalies produktyvumą ir skatinti ekonomikos augimą ateityje. Jei didelė dalis biudžeto lėšų skiriama abejotinos reikmės ar trumpalaikėms išlaidoms, kurios nekuria pridėtinės vertės, tai gali rodyti netinkamą išlaidų sudėtį.
3.Ar skolos augimo tempas (valdžios biudžeto deficitas, išreikštas BVP procentine dalimi) yra didesnis už BVP augimą?
Jei valdžios skola auga greičiau nei šalies BVP, tai reiškia, kad skolos lygis tampa vis mažiau tvarus. Ilgainiui tai gali sukelti finansinių problemų, nes didėjanti skola gali būti sunkiai aptarnaujama ir gali prireikti didinti mokesčius arba mažinti išlaidas ateityje.
Per didelių valdžios išlaidų pasekmės
Kai valdžios sektoriaus išlaidos yra pernelyg didelės, dažnai pasireiškia infliacija. Tai įvyksta todėl, kad padidėjusios vyriausybės išlaidos skatina visuminę paklausą ekonomikoje, o tai gali viršyti pasiūlą ir sukelti kainų kilimą. Infliacija mažina pinigų perkamąją galią, kas gali neigiamai paveikti vartotojų ir verslo pasitikėjimą.
Po infliacijos dažnai gali sekti recesija. Tai atsitinka dėl to, kad centrinis bankas, siekdamas suvaldyti infliaciją, imasi priemonių ekonomikai sulėtinti. Paprastai tai atliekama griežtinant pinigų politiką, t. y. didinant palūkanų normas. Aukštesnės palūkanų normos padidina skolinimosi kainą, mažina vartotojų išlaidas ir investicijas, o tai mažina visuminę paklausą ir gali lemti ekonomikos sulėtėjimą arba net nuosmukį.
Taigi, jei vyriausybės išlaidos per daug padidina visuminę paklausą ir sukelia infliaciją (ekspansinė fiskalinė politika), centrinis bankas gali įsikišti, kad sustabdytų pernelyg spartų kainų kilimą, taikydamas griežtinantį arba kontrakcinės pinigų politikos kursą. Šis įsikišimas gali padėti suvaldyti infliaciją, tačiau taip pat gali sulėtinti ekonomikos augimą ir padidinti nedarbą.
Finansų analitiko vaidmuo
Finansų analitikai turi kruopščiai vertinti valdžios išlaidų politiką ir jos poveikį ekonomikai. Suprasdami minėtus kriterijus ir galimas pasekmes, jie gali geriau prognozuoti ekonomikos tendencijas, infliacijos lygį ir palūkanų normų pokyčius. Kurie yra svarbūs priimant investicinius sprendimus. Be to, analitikai gali įvertinti rizikas, susijusias su valstybės skolos tvarumu, ir jų poveikį finansų rinkoms bei investuotojų portfeliams.
