Vartotojų elgsena
Namų ūkiai sudaro didžiausią dalį beveik kiekvienos išsivysčiusios ekonomikos (pavyzdžiui, jie sudaro 70 % JAV ekonomikos). Dėl to namų ūkių vartojimo modeliai lemia bendrą ekonomikos kryptį labiau nei bet kuris kitas sektorius. Vartojimo modeliai yra svarbūs specialistams dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, vertybinių popierių analitikams, dirbantiems su vartojimo prekių įmonėmis, šis sektorius yra itin reikšmingas.
Pagrindiniai namų ūkių vartojimo rodikliai
Du pagrindiniai namų ūkių vartojimo rodikliai yra mažmeninės prekybos pardavimai ir platus vartotojų išlaidų rodiklis. Apimantis ne tik pirkimus mažmeninės prekybos vietose, bet ir tokius pirkinius kaip komunalinės paslaugos, namų ūkio paslaugos ir pan. Dažnai šie rodikliai pateikiami nominaliąja verte ir yra defiliuojami, kad būtų parodytos tikrųjų arba vienetinių pirkimų augimo kryptys. Kai kurie papildomi rodikliai daro smulkesnius skirtumus, pavyzdžiui, stebi tam tikrų vartojimo prekių grupių tikrąsias ir nominalias išlaidas.
Trys pagrindinės vartojimo prekių ir paslaugų kategorijos yra:
- Ilgalaikio vartojimo prekės: automobiliai, buitinė technika, baldai.
- Trumpalaikio vartojimo prekės: maistas, vaistai, kosmetika, drabužiai.
- Paslaugos: medicininis gydymas, pramogos, komunikacijos, asmeninės paslaugos.
Kadangi ilgalaikio vartojimo prekės paprastai pakeičia daiktus su ilgesniu tarnavimo laiku, ekonomikos nuosmukio metu namų ūkiai gali lengviau atidėti tokius pirkinius nei išlaidas paslaugoms ar trumpalaikio vartojimo prekėms. Palyginus ilgalaikio vartojimo prekių pirkimo tendencijas su kitų kategorijų pirkimų tendencijomis, specialistai gali susidaryti vaizdą apie ekonomikos ciklo eigą. Silpnos išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms gali būti ankstyvas bendro ekonomikos silpnumo požymis, o tokių išlaidų padidėjimas gali signalizuoti apie bendresnį ciklinį atsigavimą.
Vartotojų pasitikėjimas ir nuotaikos
Be tiesioginių vartotojų išlaidų ir jų sudėties stebėjimo, specialistai taip pat gali numatyti ateities kryptis analizuodami vartotojų pasitikėjimo ar nuotaikų rodiklius. Kad nustatytų, kaip agresyviai vartotojai gali leisti pinigus. Paprastai tokia informacija pateikiama apklausų forma, kurios skirtos suteikti specialistams bendrą tendencijų gaires. Tačiau praktiškai jos dažnai neatspindi tikrosios vartotojų elgsenos, nes apklausos dalyviai gali atsakyti taip, kaip, jų manymu, atsakytų tipinis vartotojas, o ne pagal savo pačių elgesį.
Pajamų augimo įtaka vartojimui
Pajamų augimas paprastai yra geresnis vartojimo perspektyvų rodiklis, o duomenys apie namų ūkių pajamas daugelyje šalių yra plačiai prieinami. Ypač svarbios yra pajamos po mokesčių, dar vadinamos disponuojamosiomis pajamomis. Kai kurie analitikai vertina vartotojų išlaidas remdamiesi sąvoka „nuolatinės pajamos“. Nuolatinės pajamos neįtraukia laikinų pajamų ir netvarių nuostolių bei pelno, siekiant atspindėti pajamų srautą, kuriuo namų ūkiai tiki galintys pasikliauti. Pagrindinis vartojimo lygis atspindi šią nuolatinių pajamų sampratą. Tačiau išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms paprastai didėja ir mažėja kartu su disponuojamomis pajamomis, nepriklausomai nuo šaltinio, o ne tik su nuolatinėmis pajamomis.
Taupymo normų įtaka vartojimui
Vis dėlto vartotojų išlaidų modeliai dažnai skiriasi nuo pajamų tendencijų, nesvarbu, kaip pajamos vertinamos. Šiuo atžvilgiu specialistams gali padėti taupymo normų analizė. Tarpvalstybinius taupymo normų palyginimus sunku atlikti, nes skirtingose šalyse taupymo normos apskaičiuojamos skirtingai, o kartais net ir toje pačioje šalyje metodai gali skirtis. Tačiau kadangi visais taupymo normų rodikliais siekiama vienokiu ar kitokiu būdu išmatuoti, kokią pajamų dalį namų ūkiai atideda nuo išlaidų, taupymo normų pokyčiai gali atspindėti vartotojų ketinimus mažinti išlaidas iš einamųjų pajamų.
Taupymo norma taip pat gali atspindėti vartotojų suvokiamą būsimų pajamų neapibrėžtumą (atsargumo motyvuotos santaupos). Todėl didesnė taupymo norma gali rodyti vartotojų gebėjimą išlaidauti nepaisant galimai mažesnių pajamų ateityje. Taupymo normos padidėjimas, paprastai matuojamas kaip pajamų procentinė dalis, gali rodyti namų ūkių atsargumą ir signalizuoti apie ekonomikos silpnėjimą. Tuo pačiu metu, kuo didesnės namų ūkių santaupos ir kuo didesnis atotrūkis tarp einamųjų pajamų ir išlaidų, tuo didesnės namų ūkių galimybės padidinti savo išlaidas. Taigi, nors neįprastai didelės santaupos iš pradžių gali reikšti neigiamas ciklines perspektyvas, jos ilguoju laikotarpiu nurodo atsigavimo potencialą.
