Įmonės analizė yra išsamus procesas, apimantis įmonės finansinės padėties, produktų ir (arba) paslaugų bei konkurencinės strategijos vertinimą. Šios analizės tikslas – suprasti, kaip įmonė reaguoja į išorinės aplinkos keliamas grėsmes ir galimybes. Kad analizė būtų efektyvi, analitikas pirmiausia turi gerai išmanyti įmonės išorinę aplinką – makroekonomines, demografines, vyriausybines, technologines ir socialines jėgas. Kurios daro įtaką pramonės šakos konkurencinei struktūrai. Svarbu nustatyti, ar įmonės strategija yra labiau gynybinė, ar puolamoji, ir kaip ji ketina ją įgyvendinti.

Porterio konkurencinės strategijos: sąnaudų lyderystė ir diferenciacija

Michaelas Porteris išskiria dvi pagrindines konkurencines strategijas: mažų sąnaudų strategiją (sąnaudų lyderystė) ir produkto ir (arba) paslaugos diferenciacijos strategiją.

Sąnaudų lyderystės strategija

Įmonės, pasirinkusios mažų sąnaudų strategiją, siekia tapti efektyviausiais gamintojais ir užimti didesnę rinkos dalį, siūlydamos savo produktus ir paslaugas žemesnėmis kainomis nei konkurentai. Nors kainos žemesnės, įmonės stengiasi išlaikyti pakankamą pelno maržą, kad pasiektų didesnę grąžą, remdamasi didesnėmis pajamomis.

Ši strategija gali būti taikoma tiek gynybine prasme, siekiant apsaugoti rinkos pozicijas ir pelną, tiek puolamąja prasme, siekiant užimti rinkos dalį ir padidinti pelną. Kainodara taip pat gali būti gynybinė (kai konkurencinė aplinka yra mažai konkurencinga) arba agresyvi (kai konkurencija yra intensyvi).

Esant intensyviai konkurencijai, kainodara gali tapti netgi grobuoniška. Tai reiškia, kad įmonė nustato itin žemas kainas, siekdama greitai išstumti konkurentus iš rinkos, trumpuoju laikotarpiu aukodama pelningumą. Tikimasi, kad užėmusi didesnę rinkos dalį, įmonė vėliau galės padidinti kainas ir gauti didesnį pelną. Pavyzdžiui, kai kurie analitikai teigė, kad didžiosios oro linijų bendrovės taikė grobuonišką strategiją, siekdamos apsaugoti pelningus maršrutus nuo pigių skrydžių bendrovių. Nors įstatymai, susiję su antikonkurencine veikla, dažnai draudžia grobuonišką kainodarą, daugeliu atvejų sunku tiksliai priskirti produktų ar paslaugų kaštus, kad būtų galima įrodyti, jog vykdoma grobuoniška kainodara (priešingai nei intensyvi, bet sąžininga kainų konkurencija).

Įmonės, siekiančios laikytis mažų sąnaudų strategijos, turi:

• Griežtai kontroliuoti sąnaudas.
• Turėti veiksmingas veiklos ir atskaitomybės sistemas.
• Taikyti tinkamas vadovų paskatas.
• Kruopščiai tikrinti gamybos sistemas ir darbo jėgą.
• Optimizuoti pigius produktų dizainą ir platinimą.
• Gebėti investuoti į našumą didinančią kapitalinę įrangą ir finansuoti šias investicijas mažomis kapitalo sąnaudomis.

Diferenciacijos strategija

Taikydamos diferenciacijos strategijas, įmonės stengiasi įsitvirtinti kaip produktų ir paslaugų, kurie yra unikalūs savo kokybe, tipu ar platinimo priemonėmis, tiekėjai ar gamintojai. Kad diferenciacija būtų sėkminga, produkto ar paslaugos kainos priedai turi būti didesni už diferenciacijos sąnaudas, o pati diferenciacija turi būti patraukli klientams ir ilgalaikė.

Įmonių vadovai, kurie sėkmingai įgyvendina diferenciacijos strategijas, paprastai turi stiprias rinkos tyrimų grupes, kad galėtų nustatyti ir suderinti klientų poreikius su produktų kūrimu ir rinkodara. Taikant tokią strategiją, svarbiausia yra įdarbinti kūrybingus ir išradingus žmones, kurie gali generuoti naujas idėjas ir sprendimus, išskiriančius įmonę iš konkurentų.

Apibendrinimas

Apibendrinant, sėkminga įmonės analizė reikalauja ne tik išsamios vidaus situacijos apžvalgos, bet ir gilaus išorinės aplinkos veiksnių supratimo. Pasirinkta konkurencinė strategija – ar tai būtų sąnaudų lyderystė, ar diferenciacija – turi būti kruopščiai įgyvendinta ir nuolat koreguojama, atsižvelgiant į rinkos pokyčius.