Išsami įmonės analizė, ypač pateikiama tyrimo ataskaitoje, turėtų būti struktūrizuota taip, kad suteiktų visapusišką įmonės ir jos aplinkos vaizdą. Ji apima kelis esminius aspektus, kurie padeda investuotojams ir analitikams priimti pagrįstus sprendimus.

Įmonės analizės turinys

Detali įmonės analizė turėtų apimti šiuos pagrindinius elementus:

1. Bendrovės apžvalga (įmonės profilis)
   

   Tai apima pagrindinį supratimą apie įmonės verslą, jos investicinę veiklą, įmonės valdymą ir numanomas stipriąsias bei silpnąsias puses. Svarbu detaliai apibūdinti pagrindinius produktus ir paslaugas, dabartinę padėtį pramonėje ir įmonės istoriją. Be to, būtina įvertinti pardavimų sudėtį, mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, ankstesnes ir planuojamas kapitalo išlaidas. Įmonės valdymo aspektu, svarbu atkreipti dėmesį į valdybos struktūrą, sudėtį, rinkimų sistemą, nuostatas dėl kovos su perėmimu ir kitus įmonių valdymo klausimus. Taip pat vertinamos vadovybės stipriosios ir silpnosios pusės, kompensacijos, darbuotojų kaita ir organizacijos kultūra. Nereikėtų pamiršti išmokų, pensijų planų ir jų įtakos akcininkų vertei, darbo santykių, vidaus informacija disponuojančių asmenų nuosavybės lygio ir pokyčių, galimų teisminių ieškinių ir kitų ypatingų privalumų ar trūkumų.

    

2. Atitinkamų pramonės šakos charakteristikų paaiškinimas
   

   Analizė turi atskleisti pramonės šakos gyvavimo ciklo etapą ir jos jautrumą verslo ciklui ar kitoms ekonominėms charakteristikoms. Taip pat svarbu įvertinti įprastinius produktų gyvavimo ciklus pramonėje (ar jie trumpi ir pasižymi technologiniu senėjimu, ar ilgi, pvz., patentų saugomi vaistai), prekės ženklo lojalumą, klientų keitimo sąnaudas ir konkurencijos intensyvumą. Būtina nagrinėti įėjimo ir išėjimo kliūtis, pramonės tiekėjų aplinkybes (šaltinių koncentraciją, galimybę keisti tiekėjus arba patekti į tiekėjų verslą), įmonių skaičių pramonėje ir tai, ar pagal rinkos dalis ji yra susiskaidžiusi, ar koncentruota. Svarbu nustatyti galimybę išskirti produktą / paslaugą ir santykinius produkto / paslaugos kainos, sąnaudų ir kokybės privalumus / trūkumus, naudojamas technologijas, vyriausybės reguliavimą, darbo santykių būklę ir istoriją, kitas pramonės problemas ir (arba) galimybes.

    

3. Įmonės produktų ir paslaugų paklausos analizė
   

   Ši dalis apima paklausos šaltinių nustatymą, produkto diferenciacijos laipsnį, istorinius duomenis, jautrumą ir sąsajas su socialiniais, demografiniais, ekologiniais ir kitais kintamaisiais. Taip pat vertinamos trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos, įskaitant naujų produktų ir verslo galimybes.

    

4. Produktų ir paslaugų pasiūlos analizė, įskaitant sąnaudų analizę
   

   Nagrinėjami pasiūlos šaltiniai (koncentracija, konkurencija ir pakaitalai), pramonės pajėgumų perspektyvos (trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės), bendrovės pajėgumai ir sąnaudų struktūra. Įtraukiami importo ir (arba) eksporto aspektai, nuosavybės teise priklausantys produktai arba prekių ženklai.

    

5. Bendrovės kainodaros aplinkos paaiškinimas
   

   Analizuojami praeities ryšiai tarp paklausos, pasiūlos ir kainų, žaliavų ir darbo jėgos sąnaudų reikšmė, jų kainos bei prieinamumo perspektyvos. Pateikiamos pardavimo kainų, paklausos ir pelningumo prognozės, pagrįstos dabartinėmis ir numatomomis ateities tendencijomis.

    

6. Atitinkamų finansinių rodiklių pateikimas ir interpretavimas
   

   Tai apima palyginimus per tam tikrą laikotarpį ir palyginimus su konkurentais. Įmonės analizė dažnai apima ir įmonės finansinių ataskaitų prognozavimą, ypač kai analizės tikslas – diskontuotų pinigų srautų metodu įvertinti įmonės paprastąjį kapitalą.

    

Finansinių rodiklių reikšmė įmonės analizėje

Finansiniai rodikliai yra esminė įmonės analizės dalis, leidžianti įvertinti įmonės veiklos efektyvumą, likvidumą, mokumą ir pelningumą. Svarbiausi rodikliai, kuriuos reikėtų įtraukti:

I. Veiklos rodikliai:

• Neapmokėtų pardavimų dienos (DSO): rodo, per kiek dienų įmonė atsiima skolas iš pirkėjų.
• Turimų atsargų kiekis dienomis (DOH): atspindi, per kiek dienų įmonė parduoda savo atsargas.
• Neapmokėtų mokėtinų sumų dienos (DPO): rodo, per kiek dienų įmonė apmoka savo įsipareigojimus tiekėjams.

II. Likvidumo rodikliai:

• Einamojo laikotarpio koeficientas: įmonės gebėjimas padengti trumpalaikius įsipareigojimus einamuoju turtu.
• Greitasis koeficientas: panašus į einamojo laikotarpio koeficientą, bet neįtraukia atsargų.
• Grynųjų pinigų santykis: rodo įmonės gebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus tik pinigais ir pinigų ekvivalentais.
• Grynųjų pinigų konvertavimo ciklas (DOH + DSO - DPO): parodo laiką, per kurį įmonė konvertuoja investicijas į atsargas ir gautinas sumas į grynuosius pinigus.

III. Mokumo rodikliai:

• Grynosios skolos ir EBITDA santykis: įvertina įmonės gebėjimą padengti grynąją skolą iš veiklos pelno.
• Grynoji skola ir kapitalas: parodo skolos dalį įmonės kapitalo struktūroje.
• Skolos ir turto santykis: įvertina, kiek įmonės turto finansuojama skola.
• Skolos ir kapitalo santykis (buhalterine ir rinkos verte): palygina skolos ir nuosavo kapitalo proporciją.
• Finansinio sverto koeficientas: parodo, kiek įmonė naudoja skolintų lėšų pelnui didinti.
• Pinigų srautas ir skola: įvertina įmonės gebėjimą generuoti pinigų srautus skolai apmokėti.
• Palūkanų padengimo rodiklis: rodo įmonės gebėjimą padengti palūkanų sąnaudas iš veiklos pelno.
• Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai: potencialūs įsipareigojimai, kurie dar nėra registruoti balanse.
• Nesusiję finansiniai sandoriai: sandoriai, kurie gali turėti įtakos finansinei padėčiai, bet nėra tiesiogiai susiję su pagrindine veikla.

IV. Pelningumo rodikliai:

• Bendrojo pelno marža: rodo, kiek pelno lieka po parduotų prekių savikainos.
• Veiklos pelno marža: parodo pelną, generuojamą iš pagrindinės veiklos.
• Pelno marža prieš apmokestinimą: pelnas prieš mokesčius.
• Grynojo pelno marža: galutinis įmonės pelnas po visų išlaidų ir mokesčių.
• Investuoto kapitalo grąža (ROIC): įvertina, kaip efektyviai įmonė naudoja investuotą kapitalą pelnui generuoti.
• Turto grąža (ROA): parodo, kiek pelno įmonė sugeneruoja iš turto.
• Nuosavo kapitalo grąža (ROE): įvertina, kiek pelno įmonė sugeneruoja akcininkų investuoto kapitalo atžvilgiu.

V. Finansinė statistika ir susiję svarstymai:

• Grynųjų pardavimų augimo tempas
• Bendrojo pelno augimo tempas
• EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją)
• Grynosios pajamos
• Veiklos pinigų srautai
• EPS (pelno dalis vienai akcijai)
• Veiklos pinigų srautas vienai akcijai
• Veiklos pinigų srautai, palyginti su technine priežiūra ir bendromis kapitalo išlaidomis
• Tikėtina nepaskirstyto pinigų srauto grąžos norma
• Skolos grąžinimo terminai ir bendrovės gebėjimas refinansuoti ir (arba) grąžinti skolą.
• Dividendų išmokėjimo koeficientas.

Rodiklių interpretavimas ir palyginimas

Norint įvertinti bendrovės veiklos rezultatus, šiuos pagrindinius rodiklius reikėtų palyginti laikui bėgant (analizuojant tendencijas) ir tarp bendrovių (ypač tarp panašių konkurentų).

Pavyzdžiui, ROE (Nuosavo kapitalo grąža) analizė gali būti atliekama naudojant DuPont formulę, kuri leidžia išskaidyti ROE į tris komponentus: ROE=(grynojo pelno marzˇa)×(turto apyvartumas)×(finansinis svertas)

• Grynojo pelno marža = Grynasis pelnas / Grynieji pardavimai
• Turto apyvartumas = Grynieji pardavimai / Vidutinis visas turtas
• Finansinis svertas = Vidutinė bendra turto suma / Vidutinis bendrasis kapitalas

Ši formulė padeda analizuoti, kaip ir kodėl bendrovės ROE skiriasi nuo kitų bendrovių ROE arba jos pačios ROE kitais laikotarpiais, atsekant skirtumus dėl pelno maržos, turto našumo arba finansinio sverto pokyčių.

Apibendrinimas

Laikui bėgant įmonės finansinės ataskaitos suteikia daug informacijos apie pramonės sąlygų poveikį jos veiklos rezultatams ir jos strategijų sėkmę ar nesėkmę. Jos taip pat suteikia pagrindą prognozuoti įmonės veiklos rezultatus, kai analitikas daro prielaidas dėl daugelio kintamųjų ateityje. Nors minėti finansiniai santykiniai rodikliai taikomi įvairioms bendrovėms ir pramonės šakoms, dažnai naudojami ir kiti statistiniai duomenys bei santykiniai rodikliai, priklausomai nuo konkretaus verslo modelio.