Finansinių ataskaitų modeliavimas skaičiuoklėmis tapo viena plačiausiai naudojamų įmonių analizės priemonių. Tai leidžia analitikams ir investuotojams prognozuoti pajamas, veiklos ir grynąsias pajamas bei pinigų srautus, taip geriau suprantant įmonės veiklą.

Modelio sudėtingumo iššūkiai ir klaidų rizika

Nors skaičiuoklių modeliai yra vertinga priemonė, padedanti suprasti ankstesnius finansinius rezultatus ir prognozuoti būsimus, kartais jų sudėtingumas gali kelti problemų. Modeliuojant analitikui tenka numatyti ir įvesti daugybę finansinių ataskaitų straipsnių. Tai sukelia riziką, kad gali atsirasti klaidų – tiek daromose prielaidose, tiek pačiose modelio formulėse. Šios klaidos gali susikaupti ir lemti klaidingas prognozes.

Didžiausia problema slypi tame, kad dėl paties modelio sudėtingumo šios klaidingos prognozės gali atrodyti itin tikslios. Dėl to tie, kurie remiasi šiais modeliais, neretai jaučiasi klaidingai supratę situaciją ir saugūs. Norint apsisaugoti nuo tokių klaidų, prieš sudarant modelį arba po jo sudarymo naudinga atlikti modelio „realybės patikrinimą“.

Modelio realybės patikrinimas: kaip išvengti klaidų

Tokį pagrįstumo patikrinimą galima atlikti dviem esminiais žingsniais:

1. Klausimas apie svarbiausius pokyčius: pirmiausia reikėtų klausti, kokie gali būti keli svarbiausi pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių pokyčiai nuo praėjusių metų iki šių ir kitų metų. Tai padeda identifikuoti pagrindinius veiksnius, kurie paveiks įmonės finansinius rezultatus.
2. Kiekybinis poveikio įvertinimas: antra, bandyti kiekybiškai įvertinti šių reikšmingų pokyčių arba „svyravimo veiksnių“ poveikį galutiniam rezultatui. Jei analitikas negali keliais punktais apibendrinti, kokie veiksniai realiai gali pakeisti pajamas kiekvienais metais, ir nėra įsitikinęs, kad šios prielaidos yra teisingos, jis iš tikrųjų nesupranta kompiuterinio modeliavimo rezultatų.

Apskritai, finansiniai modeliai turėtų būti tokio formato, kuris atitiktų įmonės ataskaitas apie jos finansinius rezultatus ar papildomai atskleistą informaciją, arba kurį būtų galima tiksliai išvesti iš šių ataskaitų. Priešingu atveju, įmonei paskelbus savo finansinius rezultatus, nebus natūralaus realybės patikrinimo ir analitikas negalės palyginti savo įverčių su faktiniais pateiktais rezultatais.