Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių rinkos veiksmingumo lygį, yra rinkos dalyvių skaičius. Paprastai, kuo daugiau dalyvių, tuo rinka yra veiksmingesnė. Panagrinėkime pavyzdį, kuris iliustruoja šį ryšį.

Daug investuotojų (tiek individualių, tiek institucinių) kasdien atidžiai stebi pagrindines finansų rinkas. Jei šiose rinkose atsiranda kainų klaidų, kaip parodė ankstesnis pavyzdys, investuotojai imsis veiksmų, kad greitai ištaisytų šias kainų klaidas. Be investuotojų skaičiaus, rinkos efektyvumui teigiamą įtaką daro ir finansų analitikų, kurie stebi arba analizuoja vertybinius popierius ar turtą, skaičius. Rinkos dalyvių skaičius ir dėl to kylanti prekybos veikla laikui bėgant gali labai skirtis. Prekybos aktyvumo trūkumas gali sukelti arba išryškinti kitus rinkos trūkumus, kurie mažina rinkos efektyvumą. Pavyzdžiui, daugelyje rinkų užsienio investuotojams yra ribotos galimybės prekiauti daugeliu biržoje kotiruojamų akcijų. Tokie apribojimai sumažina rinkos dalyvių skaičių, apriboja prekybos veiklos galimybes ir taip mažina rinkos efektyvumą.

Kaip rinkos dalyvių skaičius veikia kainų nustatymą realybėje?

Tarkime, kad mažos rinkos kapitalizacijos (bendros visų įmonės akcijų vertės) įmonės akcijomis prekiaujama viešojoje vertybinių popierių biržoje. Dėl savo dydžio ši įmonė nėra laikoma labai žinoma („mėlynuoju žetonu“ – didelė, gerai žinoma įmonė), todėl nedaug profesionalių investuotojų seka jos veiklą. Įsivaizduokite, kad tai tarsi mažas, nišinis restoranas, apie kurį žino tik nedaug žmonių.

Mažos kapitalizacijos fondų analitikas pastebi, kad, nepaisant neseniai įvykusio pramonės šakos nuosmukio, naujausi metiniai įmonės veiklos rezultatai buvo stebėtinai geri. Tačiau įmonės akcijų kaina reagavo į šiuos teigiamus finansinius rezultatus lėtai, nes dauguma analitikų nerekomendavo šios įmonės akcijų. Tai tarsi žinia apie gerą restoraną sklinda tik iš lūpų į lūpas.

Toks neteisingas kainos nustatymas rodo, kad šios bendrovės akcijų rinka nėra visiškai efektyvi. Mažos kapitalizacijos fondų analitikas atpažįsta šią galimybę ir nedelsdamas rekomenduoja pirkti bendrovės akcijų. Akcijų kaina palaipsniui pradeda didėti, nes daugiau investuotojų perka akcijas, kai tik rinkoje pasklinda žinia apie neteisingą kainos nustatymą. Todėl prireikia kelių dienų, kol akcijų kaina visiškai atspindi esamą informaciją.

Praėjus šešiems mėnesiams, bendrovė paskelbia dar vieną gerą tarpinių finansinių rezultatų ataskaitą. Tačiau kadangi rinkoje jau buvo žinoma apie ankstesnį neteisingą vertinimą ir vėlesnes pelno galimybes, gerokai padaugėjo analitikų, stebinčių šios bendrovės akcijas. Tai tarsi restoranas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio.

Todėl, kai tik netikėta informacija apie teigiamus tarpinius rezultatus paskelbiama viešai, daugybė pirkimo pavedimų greitai padidina akcijų kainą, todėl šių akcijų rinka tampa efektyvesnė nei anksčiau. Technologijų pažanga taip pat padidino rinkos dalyvių skaičių ir informacijos sklaidos greitį, o tai paprastai lemia efektyvesnes rinkas.