Elgsenos finansai yra finansų srities šaka, tirianti investuotojų elgseną, siekiant suprasti, kaip žmonės priima finansinius sprendimus individualiai ir grupėse. Ši sritis skiriasi nuo tradicinių finansų, nes nepriima prielaidas. Asmenys priimdami sprendimus visada atsižvelgia į visą turimą informaciją ir elgiasi visiškai racionaliai. Siekdami maksimalaus naudingumo pagal savo biudžeto apribojimus bei atnaujindami savo lūkesčius remiantis Bajeso teorema.

Pagrindiniai skirtumai nuo tradicinių finansų

Tradiciniai finansai dažnai remiasi prielaidomis apie rinkos efektyvumą ir investuotojų racionalumą. Tuo tarpu elgsenos finansai pripažįsta, kad psichologiniai veiksniai gali reikšmingai paveikti finansinius sprendimus. Dėl to atsirandanti investuotojų elgsena gali daryti įtaką finansų rinkose stebimiems modeliams ir anomalijoms. Plačiąja prasme, elgsenos finansais siekiama paaiškinti, kodėl asmenys priima būtent tokius sprendimus, nepriklausomai nuo to, ar tie sprendimai yra visiškai racionalūs, ar juose yra neracionalumo elementų.

Elgsenos šališkumas ir investiciniai sprendimai

Didžiausias dėmesys elgsenos finansuose skiriamas elgsenos šališkumui – sistemingoms mąstymo klaidoms, kurios gali paveikti investicinius sprendimus. Tokie šališkumai kaip patvirtinimo šališkumas, prieinamumo šališkumas, inkaravimo efektas ir kiti gali lemti, kad investuotojai priims sprendimus, kurie neatitinka griežto racionalumo modelio. Būtent šie individualių asmenų elgsenos ypatumai, ypač jų elgsenos šališkumas, dažnai yra siūlomi kaip galimas tam tikrų finansų rinkose stebimų kainų anomalijų paaiškinimas.

Racionalumas rinkoje vs. individualus racionalumas

Daugumoje turto vertinimo modelių tradiciškai daroma prielaida, kad rinkos yra racionalios ir kad vidinė vertybinių popierių vertė atspindi šį racionalumą. Tačiau rinkos efektyvumo ir turto įkainojimo modeliai nebūtinai reikalauja, kad kiekvienas atskiras investuotojas būtų visiškai racionalus, o tik kad pati rinka kaip visuma būtų racionali. Tradicinis požiūris teigia, kad jei vieni individai nukrypsta nuo racionalumo, kiti racionalūs rinkos dalyviai pastebi šiuos nukrypimus ir atitinkamai reaguoja, taip koreguodami kainas ir grąžindami rinką į efektyvumo būseną.

Vis dėlto, elgsenos finansų šalininkai argumentuoja, kad praktikoje ši korekcija ne visada įvyksta arba gali būti nepakankama. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant kognityvinius apribojimus ir emocinius veiksnius, individualus neracionalumas gali išlikti ir netgi sustiprėti kolektyviniu lygmeniu, taip sukuriant ir palaikant rinkos anomalijas. Todėl kai kurias rinkos anomalijas galima paaiškinti remiantis stebimu investuotojų elgesiu ir būdingais elgsenos šališkumais.