Finansų ekonomikos srityje nemažai tyrimų nagrinėjo, ar praeities informacija gali būti naudojama būsimai akcijų rinkos grąžai prognozuoti. Keli tyrimai nustatė koreliacijas tarp akcijų grąžos ir įvairių pirmaujančiųjų rodiklių, įskaitant makroekonominius veiksnius. Tokius kaip palūkanų normos ir infliacijos lygis, taip pat rinkos specifinius kintamuosius. Pavyzdžiui, akcijų kintamumą ir dividendų pajamingumą. Pagrindinė idėja yra ta, kad šių veiksnių pokyčiai gali suteikti įžvalgų apie būsimą akcijų kainų kryptį.

Kaip makroekonominiai veiksniai formuoja akcijų rinkos grąžą

Pavyzdžiui, ryšys tarp palūkanų normų ir akcijų grąžos buvo plačiai analizuojamas. Paprastai žemesnės palūkanų normos gali atpiginti skolinimąsi įmonėms, o tai gali paskatinti investicijas ir ekonomikos augimą. O tai savo ruožtu gali teigiamai paveikti akcijų kainas. Priešingai, aukštesnės palūkanų normos gali padidinti skolinimosi išlaidas ir sumažinti ekonominę veiklą, galimai neigiamai paveikdamos akcijų grąžą. Tačiau šis ryšys ne visada yra tiesioginis ir gali būti veikiamas kitų ekonominių sąlygų ir rinkos nuotaikų.

Infliacija yra dar vienas makroekonominis veiksnys, dažnai tiriamas dėl jo gebėjimo prognozuoti akcijų grąžą. Didelė infliacija gali sumažinti realią būsimo pelno vertę, galimai sumažindama akcijų vertinimą. Kita vertus, tam tikrose situacijose akcijos gali veikti kaip apsauga nuo infliacijos. Tikslus ryšys tarp infliacijos ir akcijų grąžos gali būti sudėtingas ir gali skirtis priklausomai nuo ekonominės aplinkos.

Praeities rodiklių vaidmuo akcijų rinkos grąžos prognozėje

Praeities akcijų kintamumas taip pat buvo tiriamas kaip galimas būsimos grąžos rodiklis. Nors intuityviai galima manyti, kad didesnis praeities kintamumas rodo didesnę būsimą riziką ir atitinkamai potencialiai didesnę numatomą grąžą. Empiriniai įrodymai šiuo klausimu yra nevienareikšmiai. Kai kurie tyrimai rodo neigiamą ryšį, kai po didelio kintamumo laikotarpių seka mažesnė grąža.

Dividendų pajamingumas, kuris yra metinis dividendų mokėjimas, išreikštas procentais nuo akcijų kainos, yra dar viena praeities informacija, kuri buvo tiriama dėl jos gebėjimo prognozuoti būsimą akcijų grąžą. Didesnis dividendų pajamingumas gali rodyti, kad akcija yra nuvertinta arba kad bendrovė turi ribotas augimo galimybes ir grąžina daugiau pinigų akcininkams. Priešingai, mažas dividendų pajamingumas gali rodyti augimo akciją, kurios pelnas reinvestuojamas atgal į verslą. Ryšys tarp dividendų pajamingumo ir būsimos grąžos laikui bėgant keitėsi, kaip pažymėta pradiniame tekste, skirtingais laikotarpiais būdamas tai teigiamas, tai neigiamas.

Tačiau svarbu suprasti, kad koreliacijų tarp akcijų grąžos ir šių ekonominių ar rinkos fundamentaliųjų veiksnių nustatymas automatiškai nereiškia rinkos neefektyvumo. Šie ryšiai gali tiesiog atspindėti racionalų rinkos prisitaikymą prie besikeičiančių ekonominių sąlygų ir investuotojų lūkesčių dėl būsimų pinigų srautų ir diskonto normų. Pavyzdžiui, jei palūkanų normos krenta, racionalus atsakas gali būti turto, įskaitant akcijas, vertės padidėjimas, o tai lemia koreliaciją tarp praeities palūkanų normų pokyčių ir būsimos akcijų grąžos, nebūtinai rodantį išnaudojamą neefektyvumą.

Makroekonominių prognozių rizika: atsargus požiūris į investavimą

Be to, net jei tam tikras prognozavimo pajėgumas egzistuoja, jis gali nepasiteisinti pelningomis prekybos galimybėmis atsižvelgiant į sandorių sąnaudas, būdingą šių ryšių nenuspėjamumą ir galimus laiko tarpus tarp signalo ir faktinio grąžos realizavimo. Be to, bet kokia tariamai neįprasta grąža gali būti tiesiog kompensacija už tam tikrų tipų riziką, kuri nėra visiškai apimta standartinių turto kainų nustatymo modelių. Taip pat yra duomenų gavybos problema, kai tyrėjai gali rasti tariamų koreliacijų istoriniuose duomenyse, kurie nepasitvirtina ateityje.

Tai, kad ryšys tarp akcijų grąžos ir praeities informacijos gali keistis laikui bėgant, kaip pabrėžiama dividendų pajamingumo pavyzdyje, dar labiau apsunkina bet kokius bandymus sukurti patikimą prognozavimo modelį. Šie pokyčiai gali būti susiję su ekonominių režimų, pinigų politikos, investuotojų elgsenos ar pačių finansų rinkų struktūros pokyčiais.

Individualiems investuotojams bandyti nuspėti rinkos laiką remiantis makroekonominėmis prognozėmis ar praeities rinkos duomenimis yra labai sudėtinga ir dažnai lemia prastesnius rezultatus. Nenuspėjamas šių ryšių pobūdis ir sunkumai tiksliai prognozuoti pagrindinius ekonominius kintamuosius daro tokias strategijas labai rizikingas. Daugumai investuotojų protingesnis požiūris yra sutelkti dėmesį į ilgalaikį investavimo horizontą, išlaikyti diversifikuotą portfelį per skirtingas turto klases ir laikytis gerai apgalvoto investavimo plano.

Apibendrinimas

Apibendrinant, nors tyrimai nustatė įvairias koreliacijas tarp akcijų grąžos ir praeities ekonominės bei finansinės informacijos, šių ryšių reikšmė rinkos efektyvumui ir galimybė nuosekliai generuoti neįprastą grąžą yra sudėtinga ir dažnai perdėta. Šios koreliacijos gali atspindėti racionalų rinkos prisitaikymą arba būti atsitiktinės. Be to, šių ryšių kintamumas laikui bėgant ir praktiniai sunkumai prekiauti remiantis jais daugumai investuotojų apsunkina nuoseklų pelno gavimą iš tokių strategijų.