Laiko eilučių anomalijos yra rinkos neefektyvumų kategorija, nustatoma analizuojant turto kainų modelius ir tendencijas per tam tikrą laikotarpį. Šios anomalijos rodo, kad grąžoje gali būti nuspėjamų modelių, kurie prieštarauja tobulai efektyvių rinkų idėjai, kur kainos turėtų reaguoti tik į naują informaciją nenuspėjamu būdu. Dvi pagrindinės laiko eilučių anomalijų kategorijos, kurios buvo plačiai dokumentuotos, yra kalendorinės anomalijos ir impulso bei pernelyg didelės reakcijos anomalijos.

Kalendorinės anomalijos

Kalendorinės anomalijos – tai pasikartojantys akcijų grąžos modeliai, susiję su konkrečiais laiko periodais, tokiais kaip mėnesiai, savaitės dienos ar šventės. Keletas žinomų pavyzdžių:

• Sausio mėnesio poveikis: Tai tendencija, kai mažos kapitalizacijos akcijos sausį linkusios pralenkti dideles kapitalizacijos akcijas, o bendrai akcijų kainos sausį kyla labiau nei kitais mėnesiais. Viena iš galimų priežasčių – investuotojų noras parduoti nuostolingas akcijas metų pabaigoje, siekiant sumažinti mokestinę prievolę, o sausį vėl investuoti. Taip pat gali būti susiję su institucinių investuotojų portfelių „vitrinų puošyba“.
• Savaitgalio poveikis (arba pirmadienio poveikis): Ši anomalija rodo, kad akcijų grąža pirmadieniais paprastai būna mažesnė nei kitomis savaitės dienomis. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, spėjama, kad tai gali būti susiję su neigiamos informacijos paskelbimu po prekybos sesijos penktadienį arba savaitgalį, taip pat su spekuliatyvių pozicijų uždarymu.
• Savaitės dienos poveikis: Panaši į savaitgalio poveikį, ši anomalija nagrinėja grąžos skirtumus tarp visų savaitės dienų. Tyrimai rodo, kad tam tikros savaitės dienos gali būti linkusios generuoti didesnę ar mažesnę grąžą nei kitos.
• Švenčių poveikis: Kai kurie tyrimai atskleidė, kad akcijų grąža linkusi būti didesnė prekybos dienomis, einančiomis prieš valstybines šventes. Tai gali būti susiję su padidėjusiu investuotojų optimizmu arba tiesiog su mažesniu prekybos aktyvumu prieš šventes.
• Mėnesio pabaigos poveikis: Tai tendencija, kai akcijų grąža būna didesnė paskutinėmis mėnesio dienomis ir pirmosiomis naujo mėnesio dienomis.

Nors šios kalendorinės anomalijos istoriškai buvo pastebimos, jų patikimumas ir galimybė iš jų pelnytis laikui bėgant mažėja, nes jos tampa plačiau žinomos ir investuotojai bando jomis pasinaudoti, taip prisidėdami prie jų išnykimo.

Impulso ir pernelyg didelės reakcijos anomalijos

Šios anomalijos yra susijusios su tendencija, kad turto kainos demonstruoja trumpalaikį tęstinumo (impulsą) arba atvirkštinį (pernelyg didelę reakciją) elgesį.

• Impulso efektas: Tai reiškia, kad akcijos, kurių kaina per pastaruosius 3–12 mėnesių kilo, linkusios toliau brangti ir artimiausioje ateityje. Šis efektas prieštarauja efektyvios rinkos hipotezei, kuri teigia, kad praeities rezultatai neturėtų nuspėti būsimų. Impulsą gali lemti tokie elgsenos veiksniai kaip investuotojų bandos jausmas arba lėtas naujos informacijos įsisavinimas rinkoje.
• Pernelyg didelės reakcijos efektas: Priešingai, šis efektas rodo, kad akcijos, kurių kaina per pastarąjį laikotarpį labai smarkiai krito, vėliau linkusios atsigauti ir pasiekti geresnių rezultatų nei rinkos vidurkis. Tai gali būti susiję su investuotojų per dideliu reagavimu į neigiamas naujienas, dėl ko akcijos tampa per daug nuvertintos ir vėliau jų kaina koreguojasi.

Šie impulso ir pernelyg didelės reakcijos efektai buvo pastebėti įvairiose rinkose ir skirtingais laikotarpiais, tačiau jų stiprumas ir pelningumas gali svyruoti.

Iššūkiai, susiję su laiko eilučių anomalijų išnaudojimu

Nepaisant to, kad laiko eilučių anomalijos egzistuoja, investuotojams gali būti sudėtinga nuolat iš jų pelnytis dėl kelių priežasčių:

• Sandorių sąnaudos: Dažnas prekyba, reikalinga norint pasinaudoti kai kuriomis trumpalaikėmis anomalijomis, gali būti brangi dėl brokerio mokesčių ir kitų transakcijų išlaidų.
• Rizikos koregavimas: Anomalūs grąžos rodikliai gali būti tiesiog kompensacija už prisiimtą didesnę riziką, kurios standartiniai rizikos modeliai nevisiškai atspindi.
• Anomalijų išnykimas: Kai tik pelninga anomalija tampa plačiai žinoma ir daugelis investuotojų pradeda ja naudotis, pačių prekybos veiksmų sukeltas kainų prisitaikymas gali ją panaikinti.
• Duomenų gavybos rizika: Kaip minėta anksčiau, kai kurios tariamos anomalijos gali būti atsitiktiniai statistiniai radiniai, neturintys realaus ekonominio pagrindo ir nepasikartojantys ateityje.

Apibendrinimas

Laiko eilučių anomalijos, tokios kaip kalendoriniai efektai ir impulso bei pernelyg didelės reakcijos modeliai, yra įdomūs nukrypimai nuo Efektyvaus rinkos hipotezės prognozių. Nors jų egzistavimas rodo galimus rinkos neefektyvumus, galimybė iš jų nuolat pelnytis yra sudėtinga dėl įvairių veiksnių. Mokslininkai toliau tiria šiuos reiškinius, siekdami geriau suprasti finansų rinkų dinamiką ir efektyvumo ribas.