Daugumoje finansinių modelių daroma prielaida, kad investuotojai paprastai yra linkę vengti rizikos. Rizikos vengimas apibūdina žmonių polinkį nemėgti rizikos ir reikalauti didesnės tikėtinos grąžos, kuri kompensuotų papildomą riziką. Tačiau elgsenos finansai įveda niuansuotą požiūrį į tai, kaip individai suvokia ir reaguoja į pelną ir nuostolius, ypač per nuostolių vengimo koncepciją.

Nuostolių vengimo psichologija finansų rinkose

Nuostolių vengimas teigia, kad nepasitenkinimas, patiriamas dėl nuostolio, yra žymiai stipresnis nei pasitenkinimas, gaunamas iš lygiaverčio pelno. Paprasčiau tariant, psichologinis skausmas praradus tam tikrą pinigų sumą paprastai būna didesnis nei laimės jausmas, uždirbus tą pačią sumą. Ši emocinio atsako į pelną ir nuostolius asimetrija gali turėti didelės įtakos investavimo sprendimų priėmimui ir rinkos elgesiui.

Pagalvokite apie paprastą pavyzdį: jei vieną dieną uždirbtumėte 10 €, o kitą dieną prarastumėte 10 €, neigiamas emocinis nuostolio poveikis greičiausiai nusvers teigiamą emocinį pelno poveikį. Net jei grynasis finansinis rezultatas yra nulis. Šis prigimtinis nuostolių vengimas dažnai verčia individus teikti pirmenybę nuostolių vengimui, o ne pelno siekimui, net jei potencialus pelnas gali būti objektyviai didesnis.

Dispozicijos efektas ir nuostolių baimės įtaka investavimo sprendimams

Nuostolių vengimas investavimo kontekste gali pasireikšti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, investuotojai gali nenoriai parduoti nuostolingas akcijas, net jei yra įrodymų, rodančių, kad šios akcijos mažai tikėtina, jog atsigaus. Šis reiškinys, žinomas kaip „dispozicijos efektas“, kyla iš noro išvengti nuostolio realizavimo skausmo. Priešingai, investuotojai gali būti linkę greičiau parduoti pelningas akcijas, norėdami užfiksuoti pelną, taip potencialiai praleisdami tolesnį kainos kilimą.

Baimė patirti nuostolius taip pat gali padaryti investuotojus pernelyg atsargius priimant investavimo sprendimus. Jie gali vengti potencialiai didesnės grąžos, bet rizikingesnio turto, pirmenybę teikdami saugesnėms, mažesnio pelningumo galimybėms. Net jei tai galiausiai trukdo siekti ilgalaikių finansinių tikslų. Be to, nuostolių vengimas gali sąveikauti su mentaline buhalterija, kai investuotojai skirtingai traktuoja skirtingas investicijas ar sąskaitas, o tai lemia nenuoseklius ir potencialiai neracionalius sprendimus. Priklausomai nuo to, kuri „sąskaita“ yra nuostolio rizikoje.

Kaip nuostolių baimė formuoja rinkos dinamines reakcijas

Kaip minėta, kai kurios elgsenos teorijos teigia, kad nuostolių vengimas gali paaiškinti stebimą rinkos perdėtą reakciją. Padidėjęs jautrumas nuostoliams gali paskatinti investuotojus panikuoti ir parduoti turtą drastiškiau reaguojant į neigiamas naujienas. Nei jie elgtųsi racionaliai remdamiesi fundamentaliąja informacija. Tai gali prisidėti prie staigių ir kartais per didelių rinkos nuosmukių.

Empiriniai įrodymai rodo, kad rinkos nepakankama reakcija į informaciją taip pat yra dažnas reiškinys, kai kainos lėtai prisitaiko prie naujos informacijos. Jei nuostolių vengimas būtų vienintelis rinkos kainų neatitikimų veiksnys, galėtume tikėtis daugiausia perdėtų reakcijų į neigiamas naujienas, tačiau nepakankamos reakcijos paplitimas rodo, kad veikia ir kiti elgsenos ar rinkos veiksniai.

Nuostolių vengimo individualūs skirtumai ir psichologiniai pagrindai

Svarbu pažymėti, kad nuostolių vengimo intensyvumas gali skirtis tarp individų ir taip pat gali būti veikiamas sprendimo konteksto. Pavyzdžiui, nuostolių vengimo laipsnis gali būti skirtingas svarstant trumpalaikę prekybą ir ilgalaikį investavimą.

Elgsenos ekonomikos ir neurobiologijos tyrimai patvirtino nuostolių vengimo psichologinę realybę. Tyrimai, naudojantys smegenų vaizdavimo metodus, parodė, kad nuostoliai aktyvuoja skirtingus neuronų kelius nei pelnas, o reakcija į nuostolius dažnai būna stipresnė.

Nuostolių vengimas taip pat glaudžiai susijęs su įrėminimo efektu, kuris parodo, kad pasirinkimo pateikimo būdas gali žymiai paveikti sprendimą, net jei pagrindiniai ekonominiai rezultatai yra vienodi. Pavyzdžiui, investicinio rezultato įrėminimas kaip „nuostolio išvengimas“ gali būti patrauklesnis nuostolius vengiančiam investuotojui nei įrėminimas kaip „pelnas“ tokio paties dydžio.

Apibendrinimas

Apibendrinant, nuostolių vengimas yra pagrindinė elgsenos finansų koncepcija, pabrėžianti asimetrišką būdą, kuriuo individai suvokia pelną ir nuostolius, o nuostolio skausmas jaučiamas stipriau nei lygiaverčio pelno malonumas. Šis psichologinis šališkumas gali žymiai paveikti investavimo sprendimus, galimai sukeldamas tokį elgesį kaip nuostolingų investicijų laikymas arba pernelyg didelis rizikos vengimas. Nors nuostolių vengimas tam tikrais atvejais gali prisidėti prie rinkos perdėtų reakcijų, nepakankamos reakcijos egzistavimas rodo, kad tai yra tik viena iš sudėtingos investuotojų elgesio ir rinkos dinamikos supratimo dėlionės dalių.