Kai bendrovė pirmą kartą siūlo savo akcijas visuomenei, ji tai daro per pirminį viešą akcijų siūlymą, dažnai vadinamą IPO (angl. Initial Public Offering). Šis procesas apima bendradarbiavimą su investiciniu banku, kuris padeda nustatyti naujai išleistų akcijų kainą ir organizuoti jų pardavimą investuotojams. Pasibaigus IPO, naujomis akcijomis pradedama prekiauti vertybinių popierių rinkoje.

IPO kainos sumažinimas ir pirmoji prekybos diena

Atsižvelgiant į riziką, su kuria susiduria investiciniai bankininkai, bandydami sėkmingai parduoti naują akcijų emisiją, kurios tikroji rinkos vertė iš anksto nėra visiškai aiški, dažnai pastebima, kad pradinė IPO kaina nustatoma šiek tiek per žema. Dėl to pirmąją prekybos dieną akcijų kaina paprastai smarkiai išauga. Procentinis skirtumas tarp IPO emisijos kainos ir akcijų uždarymo kainos pirmosios prekybos dienos pabaigoje dažnai vadinamas kainos sumažinimo laipsniu arba tiesiog IPO „šuoliu“.

Neįprasta grąža ir ilgalaikiai rezultatai

Duomenys rodo, kad vidutiniškai investuotojai, kuriems pavyksta įsigyti IPO akcijų už jų siūlymo kainą, gali uždirbti neįprastą pelną. Pavyzdžiui, 1995-2000 metų laikotarpiu, vadinamuoju interneto burbulo metu, daugelio IPO akcijų kaina pirmąją prekybos dieną pakilo daugiau nei 100 procentų. Tačiau tokie įspūdingi rezultatai nebūna garantuoti. Kartais IPO emisijos kaina nustatoma per aukšta, todėl akcijų kainos pirmąją prekybos dieną netgi gali nukristi.

Be to, tyrimai taip pat rodo, kad investuotojai, perkantys akcijas po pradinio siūlymo, dažniausiai negali uždirbti neįprasto pelno. Tai rodo, kad kainos greitai prisitaiko prie „tikrųjų“ verčių, o tai atitinka pusiau stiprios rinkos efektyvumo teoriją. Įdomu tai, kad vėlesni ilgalaikiai IPO rezultatai paprastai yra prastesni už vidutinius rinkos rezultatus. Apibendrinant, IPO kainos sumažinimas ir vėlesni prasti ilgalaikiai rezultatai leidžia manyti, kad rinkos iš pradžių yra pernelyg optimistiškos, o investuotojai gali per daug reaguoti į naujas akcijas.

Galimi anomalijos paaiškinimai

Kai kurie tyrėjai atidžiai analizavo, kodėl IPO gali pasirodyti, kad jų grąža yra anomalinė. Viena iš galimų priežasčių yra susijusi su mažo IPO bendrovių dydžio ir vienodai svertinių imčių sudarymo metodu. Dėl šių metodologinių aspektų tai, kas atrodo kaip anomalija, gali būti tiesiog tyrimo metodikos artefaktas. Kiti paaiškinimai apima informacijos asimetriją tarp emitento ir investuotojų, taip pat strateginį IPO kainos sumažinimą siekiant pritraukti daugiau investuotojų ir užtikrinti sėkmingą akcijų pardavimą.