Portfelio valdymas yra strateginis investicijų grupės parinkimo ir priežiūros procesas, siekiant suderinti investicijas su investuotojo finansiniais tikslais ir rizikos tolerancija. Pagrindinis portfelio valdymo tikslas yra maksimaliai padidinti grąžą, išliekant priimtino rizikos lygio ribose. Efektyvaus rinkos hipotezės (ERH), ypač silpnosios ir pusiau stipriosios formų, pasekmės daro didelę įtaką tam, kaip portfelio valdytojai vykdo savo užduotis.

Jei vertybinių popierių rinkos yra silpnos formos efektyvios, o tai reiškia, kad dabartinės kainos jau atspindi visus ankstesnius prekybos duomenis, tuomet aktyvios prekybos strategijos, kuriomis bandoma nustatyti ir išnaudoti kainų modelius, greičiausiai nuolat neduos neįprastos grąžos. Panašiai, jei rinkos yra pusiau stiprios formos efektyvios, o tai reiškia, kad visa viešai prieinama informacija jau yra įtraukta į kainas, tuomet aktyvios strategijos, pagrįstos fundamentaliąja viešų duomenų analize, taip pat greičiausiai nuolat nepralenks rinkos.

Aktyvus portfelio valdymas

Šis metodas apima aktyvų bandymą „aplenkti rinką“ kruopščiai atrenkant atskirus vertybinius popierius arba nuspėjant rinkos judėjimus. Aktyvūs valdytojai atlieka išsamius tyrimus ir analizes, siekdami nustatyti nuvertintas akcijas arba prognozuoti rinkos tendencijas. Tikslas yra pasiekti didesnę grąžą nei tam tikras lyginamasis indeksas, pavyzdžiui, S&P 500 JAV akcijoms. Tačiau aktyvus valdymas paprastai yra brangesnis dėl išlaidų, susijusių su tyrimais, prekyba ir portfelio valdytojo kompetencija.

Pasyvus portfelio valdymas

Šis metodas siekia atkartoti tam tikro rinkos indekso rezultatus, o ne bandyti jį pralenkti. Pasyvūs valdytojai paprastai investuoja į indeksų fondus arba biržoje prekiaujamus fondus (ETF), kurie turi diversifikuotą vertybinių popierių portfelį, atspindintį tam tikro indekso sudėtį. Pasyvus valdymas paprastai yra pigesnis, nes jam reikia mažiau tyrimų ir prekybos veiklos.

Grąža ir efektyvumas portfelio valdyme

Daugybė tyrimų nagrinėjo aktyvaus ir pasyvaus portfelio valdymo rezultatus. Bendras sutarimas yra tas, kad vidutiniškai aktyviai valdomi fondai ilgainiui nepralenkia savo lyginamųjų indeksų, ypač atsižvelgiant į mokesčius ir išlaidas. Nors kai kurie atskiri aktyvūs valdytojai tam tikrais laikotarpiais gali pasiekti geresnių rezultatų, nuolat pralenkti rinką metai po metų yra sudėtingas uždavinys. Su aktyviu valdymu susijusios išlaidos, tokios kaip didesni valdymo mokesčiai ir prekybos išlaidos, dažnai sumažina bet kokį galimą pranašumą.

Tyrimai parodė, kad investicinių fondų, kurie yra dažna portfelio valdymo priemonė, rezultatai vidutiniškai neviršija rinkos grąžos, atsižvelgiant į riziką. Prieš atskaičiuojant mokesčius ir išlaidas, vidutinė investicinių fondų grąža yra panaši į rinkos grąžą, o atskaičius mokesčius ir išlaidas, jų rezultatai paprastai yra prastesni nei rinkos vidurkis. Net ir pasyviai valdomi fondai patiria tam tikrų veiklos išlaidų, kurios gali šiek tiek sumažinti grynąją grąžą, palyginti su atitinkamu indeksu.

Portfelio valdytojo vaidmuo ir funkcijos

Atsižvelgiant į šias išvadas, portfelio valdytojo vaidmuo apima ne tik bandymą generuoti didesnę grąžą nei rinka. Portfelio valdytojai atlieka keletą svarbių funkcijų investuotojams:

• Investavimo tikslų ir apribojimų nustatymas: Portfelio valdytojas bendradarbiauja su klientais, siekdamas suprasti jų finansinius tikslus (pvz., pensiją, mokslą), investavimo laikotarpį, rizikos toleranciją ir bet kokius konkrečius investavimo apribojimus.
• Investavimo politikos pareiškimo (IPP) parengimas: Šis dokumentas apibrėžia kliento investavimo tikslus, rizikos toleranciją, turto paskirstymo gaires ir kitas susijusias politikas.
• Turto paskirstymas: Vienas iš svarbiausių sprendimų portfelio valdyme yra nustatyti tinkamą skirtingų turto klasių (pvz., akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto, pinigų) derinį, atsižvelgiant į kliento tikslus ir rizikos profilį.
• Diversifikavimas: Portfelio valdytojai formuoja diversifikuotus portfelius iš įvairių vertybinių popierių kiekvienoje turto klasėje, siekdami sumažinti nesisteminę riziką (konkrečios įmonės riziką).
• Vertybinių popierių atranka: Nors pasyvus valdymas orientuojasi į indekso atkartojimą, aktyvūs valdytojai atrenka konkrečius vertybinius popierius, kurie, jų manymu, pralenks rinką.
• Rizikos valdymas: Portfelio valdytojai nuolat stebi ir valdo bendrą portfelio rizikos lygį, prireikus atlikdami koregavimus.
• Mokesčių efektyvumas: Jie atsižvelgia į investicinių sprendimų mokestines pasekmes, siekdami maksimaliai padidinti investuotojo grąžą po mokesčių.
• Veiklos rezultatų stebėjimas ir ataskaitų teikimas: Portfelio valdytojai reguliariai stebi portfelio veiklos rezultatus ir teikia ataskaitas klientams, paaiškindami rezultatus ir visus atliktus pakeitimus.
• Balansavimas: Laikui bėgant, pradinis portfelio turto paskirstymas gali nukrypti dėl skirtingų pagrindinio turto rezultatų. Portfelio valdytojai periodiškai subalansuoja portfelį, kad jis vėl atitiktų tikslinį paskirstymą.

Apibendrinimas

Apibendrinant, nors Efektyvaus rinkos hipotezė rodo, kad nuolat pralenkti rinką yra sudėtinga, ypač aktyviai prekiaujant remiantis ankstesne ar vieša informacija, portfelio valdytojai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį padėdami investuotojams pasiekti savo finansinius tikslus. Jų atsakomybė apima klientų poreikių supratimą, investavimo tikslų nustatymą, tinkamų turto paskirstymo ir diversifikavimo strategijų nustatymą, rizikos valdymą, mokesčių pasekmių įvertinimą ir nuolatinį stebėjimą bei ataskaitų teikimą. Todėl portfelio valdytojo vertė slypi ne tik bandyme „aplenkti rinką“, bet ir visapusiškame finansų valdyme, pritaikytame individualioms investuotojo aplinkybėms.