Nors nemažai įrodymų rodo, kad rinkos veikia efektyviai, mokslininkai yra nustatę keletą akivaizdžių rinkos neefektyvumų ar anomalijų. Šios rinkos anomalijos, jei jos išlieka ilgą laiką, prieštarauja rinkos efektyvumo teorijai. Rinkos anomalija gali būti apibrėžiama kaip situacija, kai turto ar vertybinių popierių kainų pokyčiai negali būti tiesiogiai paaiškinti esama svarbia rinkoje žinoma informacija arba naujos informacijos atsiradimu. Kitaip tariant, tai yra nukrypimai nuo to, kaip, remiantis efektyvių rinkų hipoteze, turėtų elgtis kainos.

Anomalijų patikimumas ir duomenų gavybos problema

Bet kokie įrodymai, rodantys galimą rinkos neefektyvumą ar anomaliją, turi būti nuoseklūs ir pasikartoti per pakankamai ilgą laikotarpį. Jei anomalija pasireiškia tik trumpą laiką arba konkrečiu pasirinktu laikotarpiu, ji gali būti tik atsitiktinumas, o ne tikras rinkos neefektyvumas.

Be to, plačiai ieškant pelningų anomalijų, kyla rizika, kad daugelis atradimų gali būti tiesiog atsitiktinis rezultatas, susijęs su duomenų gavybos procesu (dar vadinamu duomenų šnipinėjimu). Įprasto mokslinio tyrimo metu pirmiausia formuluojama hipotezė, pagrįsta ekonominiais argumentais, o tada atliekami objektyvūs duomenų bandymai hipotezei patvirtinti arba atmesti. Tačiau duomenų gavybos atveju procesas dažnai vyksta atvirkščiai: duomenys yra tiriami siekiant sukurti hipotezę, o ne atvirkščiai. Tai gali būti daroma įvairiais būdais, analizuojant duomenis ir taikant skirtingus empirinius metodus tol, kol randamas norimas rezultatas – šiuo atveju pelningos anomalijos – patvirtinimas. Pavyzdžiui, tyrėjas gali išbandyti daugybę skirtingų prekybos strategijų su istoriniais duomenimis, kol suras vieną, kuri praeityje būtų buvusi pelninga, net jei tai tebuvo atsitiktinumas.

Sudėtingumas pasinaudoti anomalijomis

Ar tyrėjai gali, remdamiesi duomenimis, rasti prekybos strategiją, kuri būtų davusi neįprastą grąžą? Be abejo. Atidžiai ištyrus duomenis, dažnai galima aptikti prekybos strategiją, kuri praeityje būtų pasiteisinusi vien dėl atsitiktinumo. Tačiau efektyvioje rinkoje tokia strategija vargu ar ateityje nuolat generuos neįprastą grąžą. Be to, net jei nustatytos anomalijos atrodo pelningos, dažnai, atsižvelgus į riziką, prekybos sąnaudas ir kitus veiksnius, tampa sunku pelningai jomis pasinaudoti. Pavyzdžiui, prekybos strategija, kuri reikalauja labai dažnos prekybos, gali būti nepelninga dėl didelių sandorių vykdymo išlaidų.

Žinomos rinkos kainų anomalijos

Keletas gerai žinomų anomalijų yra pateiktos 1 paveiksle. Šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau jis suteikia informacijos apie anomalijų įvairovę. Anomalijos yra suskirstytos į kategorijas pagal tyrimo metodą, kuriuo jos buvo nustatytos:

• Laiko eilučių anomalijos: Šios anomalijos buvo nustatytos analizuojant turto kainų pokyčius per tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, sausio mėnesio poveikis reiškia tendenciją, kad akcijų grąža sausį būna didesnė nei kitais mėnesiais. Kitos laiko eilučių anomalijos apima savaitės dienos poveikį (tam tikrų savaitės dienų grąža skiriasi) ir savaitgalio poveikį (grąža prieš savaitgalį ir po jo skiriasi).
• Skersinio pjūvio anomalijos: Šios anomalijos buvo nustatytos analizuojant įmonių, kurios skiriasi tam tikromis pagrindinėmis charakteristikomis, grupę tam tikru momentu. Pavyzdžiui, dydžio poveikis rodo, kad mažų įmonių akcijos linkusios generuoti didesnę grąžą nei didelių įmonių akcijos. Vertės poveikis reiškia, kad akcijos su žemais kainos ir pelno (P/E) ar kainos ir buhalterinės vertės (P/B) santykiais linkusios pralenkti augimo akcijas.
• Kitos anomalijos: Šiai kategorijai priskiriamos anomalijos, nustatytos naudojant įvairius kitus metodus, įskaitant įvykių tyrimus. Pavyzdžiui, uždarojo fondo nuolaida reiškia, kad uždarųjų investicinių fondų akcijų kaina rinkoje dažnai būna mažesnė už jų grynųjų aktyvų vertę. Pirminiai vieši siūlymai (IPO) taip pat kartais laikomi anomalija, nes jų kaina dažnai šokteli iškart po išleidimo.

Šios ir kitos rinkos anomalijos nuolat yra mokslinių tyrimų objektas, siekiant nustatyti, ar jos yra tikri rinkos neefektyvumai, ar tiesiog statistiniai artefaktai.