Ar kada nors susimąstėte, kodėl vienų akcijų kaina yra didesnė už kitų? Rinkos ir vidinės vertės sąvokos padeda tai suprasti.

Rinkos vertė – tai kaina, už kurią šiuo metu galima nupirkti arba parduoti turtą. Pavyzdžiui, jei akcijos kaina biržoje yra 100 Eur, tai yra jos rinkos vertė.

Vidinė vertė (arba fundamentalioji vertė) yra tai, kiek turtas iš tikrųjų yra vertas, remiantis visais žinomais faktais. Tai tarsi bandymas nustatyti tikrąją daikto vertę, nepriklausomai nuo to, kiek žmonės šiuo metu yra linkę už jį mokėti. Įsivaizduokite butą, kurį norite išnuomoti. Jo rinkos vertė būtų ta kaina, už kurią panašūs butai šiuo metu yra parduodami. Tačiau jo vidinė vertė galėtų būti apskaičiuojama pagal tai, kiek pajamų jis generuos iš nuomos per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į jo būklę ir vietą.

Kalbant apie obligacijas, vidinė vertė priklauso nuo daugelio veiksnių: palūkanų (kupono) normos (kuo didesnė, tuo vertingesnė obligacija), pagrindinės vertės (kuri bus grąžinta obligacijos galiojimo pabaigoje), palūkanų ir pagrindinės sumos išmokėjimo laiko, obligacijos sutarties sąlygų, rizikos, kad įsipareigojimai nebus įvykdyti (kuo didesnė rizika, tuo mažesnė vertė), rinkos likvidumo (ar lengva obligaciją parduoti). Finansų analitikai dažnai naudoja diskontuotų pinigų srautų modelius, kad įvertintų tokių sudėtingų finansinių instrumentų kaip obligacijos vidinę vertę.

Efektyvumo tikėjimas ir galimybės aktyviems investuotojams

Jei investuotojai tiki rinkos efektyvumu, jie dažnai mano, kad rinkos kainos yra tikslios. Tačiau neatitikimai tarp rinkos kainos ir vidinės vertės yra pelningo aktyvaus investavimo pagrindas. Aktyvūs investuotojai tarsi „pirkėjai po nuolaidų“ – jie ieško turto, kurio rinkos kaina yra žemesnė nei jų manoma tikroji vertė, tikėdamiesi, kad rinka galiausiai pripažins „gerą kainą“. Jie taip pat bando parduoti turtą, kurio rinkos kaina yra aukštesnė nei jų manoma tikroji vertė.

Vis dėlto, įvertinti tikslią vidinę vertę yra sudėtinga. Tai reikalauja prognozuoti būsimus pinigų srautus, nustatyti jų gavimo laiką ir įvertinti su turtu susijusią riziką. Kuo neapibrėžtesni būsimieji pinigų srautai, tuo sunkiau nustatyti tikslią vidinę vertę.

Galutinė turto rinkos vertė priklauso nuo to, kiek pirkėjų nori pirkti ir kiek pardavėjų nori parduoti. Kaina susiformuoja tada, kai ji yra pakankamai žema, kad atsirastų norinčių pirkti, ir pakankamai aukšta, kad atsirastų norinčių parduoti. Investuotojai nuolat sužino naujų dalykų, kurie padeda suprasti, kiek iš tikrųjų vertos įmonės ar kitas turtas. Todėl nuolat keičiasi tiek mūsų manymas apie tikrąją vertę, tiek pati rinkos kaina. Kartais rinkos kaina gali trumpam tapti didesnė arba mažesnė už tikrąją vertę. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kaip investuotojai jaučiasi ar kokios emocijos juos veikia.