Finansų rinkose nuolat vyksta pirkėjų ir pardavėjų paieška. Įsivaizduokite situaciją, kai norite parduoti savo turimas akcijas arba įsigyti naujų. Be organizuotų rinkos struktūrų, šis procesas būtų labai sudėtingas ir brangus. Kiekvienam investuotojui tektų individualiai ieškoti kitos sandorio šalies, derėtis dėl kainos ir sąlygų. Šis sudėtingas procesas, kuriame pirkėjai ieško pardavėjų, o pardavėjai – pirkėjų, galiausiai veda prie sėkmingo sandorio.

Siekiant supaprastinti šią paiešką ir sumažinti jos sąnaudas, yra sukurtos įvairios rinkos struktūros – tai sistemos ir taisyklės, reglamentuojančios prekybos procesą. Šios struktūros palengvina investuotojų tarpusavio sąveiką, centralizuodamos prekybą ir teikdamos platformas, kuriose pirkėjai ir pardavėjai gali greitai rasti vieni kitus. Pavyzdžiui, akcijų biržos yra vienas iš pagrindinių rinkos struktūrų tipų, kuriose yra nustatytos prekybos taisyklės, sąrašavimo reikalavimai ir mechanizmai sandoriams vykdyti. Taip pat egzistuoja ir kitos rinkos struktūros, tokios kaip nebiržinės (angl. over-the-counter, OTC) rinkos, kuriose prekyba vyksta tiesiogiai tarp dviejų šalių be oficialios biržos tarpininkavimo.

Rinkos likvidumas

Rinkos yra likvidžios tada, kai tinkamos sandorio šalies paieškos išlaidos yra mažos, o tai leidžia greitai ir efektyviai sudaryti sandorius. Likvidumas yra labai svarbus, nes jis leidžia investuotojams lengvai konvertuoti savo investicijas į pinigus ir atvirkščiai, be didelių kainos svyravimų. Aukštas likvidumas pritraukia daugiau dalyvių į rinką, o tai dar labiau mažina sandorių vykdymo sąnaudas ir didina rinkos efektyvumą.

Prekyba vertybiniais popieriais ir sutartimis vyksta įvairiose rinkos struktūrose. Šios struktūros skiriasi pagal daugybę veiksnių, įskaitant tai, kada galima sudaryti sandorius (pvz., tam tikromis prekybos sesijomis arba visą parą), kas ir kaip juos sudaro (pvz., per brokerius, tiesiogiai elektroninėse platformose), bei kaip prekiautojai sužino apie galimas prekybos galimybes ir įvykdytus sandorius (pvz., per realaus laiko rinkos duomenų sistemas).

Šiame skirsnyje nagrinėsime įvairias antrinės rinkos struktūras, naudojamas prekybai vertybiniais popieriais ir sutartimis, pradedant nuo prekybos sesijų, kurios nustato oficialų prekybos laiką, ir skirtingų sandorių vykdymo mechanizmų, kurie apibrėžia, kaip pavedimai yra suderinami ir įvykdomi, iki rinkos informacinių sistemų, leidžiančių prekiautojams gauti reikiamą informaciją apie kainas, apimtis ir kitus svarbius rinkos duomenis. Supratimas apie šias rinkos struktūras yra būtinas kiekvienam investuotojui ir rinkos dalyviui, siekiančiam efektyviai veikti finansų rinkose.