Draudimo bendrovės atlieka itin svarbų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje ir ekonomikoje, suteikdamos apsaugą nuo įvairių netikėtumų ir padėdamos valdyti finansinę riziką tiek asmenims, tiek įmonėms. Draudimo bendrovės padeda žmonėms ir įmonėms kompensuoti jiems kylančią riziką. Tai jos daro sudarydamos draudimo sutartis (polisus), pagal kurias mokama išmoka, jei įvyksta tam tikri nuostoliai. Apdraustieji perka šias sutartis, kad apsidraustų nuo galimų nuostolių. Įprasti draudimo sutarčių pavyzdžiai yra automobilių, gaisro, gyvybės, civilinės atsakomybės, medicinos, vagysčių ir nelaimių draudimo sutartys. Draudimo bendrovės kruopščiai vertina potencialių klientų riziką draudimo rizikos vertinimo (angl. underwriting) proceso metu ir nustato draudimo įmokas, atsižvelgdamos į šią riziką bei tikėtinus nuostolius.

Draudimo rūšys ir rizikos vertinimas

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai (angl. Credit Default Swaps, CDS) taip pat yra draudimo sutartys, tačiau istoriškai jiems nebuvo taikomi tokie pat privalomųjų atsargų reikalavimai, kokius dauguma vyriausybių taiko tradicinėms draudimo sutartims. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai veikia kaip draudimas nuo obligacijų ar kitų skolos instrumentų emitento nemokumo rizikos. Juos gali parduoti draudimo bendrovės arba kiti finansiniai subjektai, pavyzdžiui, investiciniai bankai arba rizikos draudimo fondai.

Rizikos valdymas ir perdraudimo svarba

Draudimo sutartimis rizika perkeliama iš tų, kurie sutartis perka, tiems, kurie jas parduoda. Nors draudimo bendrovės kartais tarpininkauja sudarant sandorius tarp apdraustojo ir draudiko, dažniau jos pačios teikia draudimo paslaugas. Tokiu atveju draudimo bendrovių savininkai ir kreditoriai tampa netiesioginiais draudimo bendrovės prisiimtos rizikos draudėjais. Draudimo bendrovės taip pat dažnai perkelia riziką, kurios jos nenori prisiimti, pirkdamos perdraudimo polisus iš perdraudikų. Perdraudimas leidžia draudimo bendrovėms diversifikuoti savo riziką ir apsisaugoti nuo didelių netikėtų nuostolių. Draudimo bendrovės taip pat formuoja rezervus – atidėtąsias lėšas būsimiems išmokėjimams.

Draudimo rinkų problemos ir reguliavimas

Draudikai yra finansiniai tarpininkai, nes jie sujungia draudimo sutarčių pirkėjus su investuotojais, kreditoriais ir perdraudėjais, kurie nori prisiimti apdraustą riziką. Pirkėjams tai naudinga, nes jie gali nesunkiai perkelti riziką, neieškodami subjektų, kurie norėtų prisiimti šią riziką. Draudimo įmonių savininkams, kreditoriams ir perdraudikams tai naudinga, nes įmonė leidžia jiems lengvai parduoti savo toleranciją rizikai, nereikalaujant valdyti draudimo sutarčių. Vietoj to, bendrovė valdo santykius su apdraustaisiais, visų pirma išieškojimus ir pretenzijas, ir kontroliuoja įvairias problemas – sukčiavimą, moralinę riziką ir nepalankią atranką – kurios dažnai kamuoja draudimo rinkas. Sukčiavimas įvyksta tada, kai žmonės sąmoningai sukelia nuostolius arba melagingai apie juos praneša, kad gautų draudimo išmoką. Moralinė rizika atsiranda tada, kai žmonės mažiau stengiasi išvengti apdraustų nuostolių, nei būtų, jei jie nebūtų apdrausti, todėl nuostoliai įvyksta dažniau nei kitu atveju. Nepalanki atranka vyksta tada, kai draudžiasi tik tie, kurie yra labiausiai rizikuojantys asmenys, todėl apdrausti nuostoliai paprastai būna didesni nei vidutiniai. Draudimo bendrovės pasitelkia aktuarijus, kurie naudoja statistiką ir matematinius modelius, kad įvertintų riziką ir nustatytų atitinkamas draudimo įmokas. Pagrindinės draudimo bendrovių rūšys yra gyvybės draudimo bendrovės, turto ir nelaimingų atsitikimų draudimo bendrovės bei sveikatos draudimo bendrovės.

Tai naudinga visiems, nes draudimo bendrovės turi didelius diversifikuotus polisų portfelius. Gerai diversifikuoto draudimo sutarčių portfelio nuostolingumo rodikliai yra daug labiau nuspėjami nei pavienių sutarčių. Tokių sutarčių, kaip automobilių draudimas, pagal kurias nuostoliai beveik nesusiję su įvairiomis draudimo sutartimis, diversifikavimas užtikrina, kad didelio sutarčių portfelio finansiniai rezultatai bus gana nuspėjami, todėl portfelio turėjimas nebus labai rizikingas. Apdraustiesiems tai naudinga, nes jiems nereikia daug mokėti draudikams kaip kompensacijos už prisiimamą riziką (tikėtini nuostoliai yra gana nuspėjami, todėl rizika yra palyginti nedidelė). Vietoj to, jų draudimo įmokos pirmiausia atspindi tikėtiną portfelio nuostolingumą ir bendrovės veiklos bei finansavimo išlaidas. Draudimo bendrovės yra griežtai reguliuojamos vyriausybinių institucijų, siekiant užtikrinti jų finansinį stabilumą ir apsaugoti vartotojų interesus.