Pirminė kapitalo rinka – tai vieta, kur įmonės (pavyzdžiui, per pirminį viešą akcijų siūlymą – IPO) ir vyriausybės (išleisdamos obligacijas) pritraukia kapitalą (lėšas). Įmonės gali gauti lėšų skolindamosi arba išleisdamos akcijas (nuosavybės vertybinius popierius). Vyriausybės lėšų pritraukia skolindamosi.

Laikoma, kad ekonomikoje kapitalas paskirstomas efektyviai, kai jos finansų sistema nukreipia lėšas ten, kur jos gali būti panaudotos produktyviausiai. „Produktyviausiai“ šiuo atveju gali reikšti projektus, turinčius didelį pelno potencialą, skatinančius inovacijas arba teikiančius reikšmingą socialinę naudą. Nors įmonės gali norėti finansavimo daugeliui skirtingų projektų, ne visi jie yra verti investicijų. Viena svarbiausių finansų sistemos užduočių – užtikrinti, kad riboti kapitalo ištekliai būtų skirti tik perspektyviausiems projektams. Kitaip tariant, taupančiųjų sukauptos lėšos turėtų būti nukreiptos į pačius naudingiausius tikslus. Jei kapitalas būtų paskirstomas neefektyviai, tai galėtų lemti išteklių švaistymą ir lėtesnį ekonomikos augimą.

Rinkos ekonomikoje taupantieji asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai sprendžia, kurie projektai gaus finansavimą. Tiesiogiai jie tai daro pasirinkdami, į kokius vertybinius popierius investuoti. Netiesiogiai – patikėdami savo lėšas finansų tarpininkams (pvz., bankams, investiciniams fondams), kurie surenka smulkias investicijas ir priima investavimo sprendimus investuotojų vardu. Kadangi investuotojai vengia prarasti pinigus, jie linkę skolinti palankesnėmis sąlygomis (mažesnėmis palūkanomis) tiems skolininkams, kurių kreditingumas yra aukštas arba kurie siūlo patikimą užstatą. Rizikingesniems skolininkams taikomos aukštesnės palūkanos. Panašiai investuotojai renkasi pirkti tas akcijas, kurios, jų vertinimu, siūlo geriausią grąžos potencialą atsižvelgiant į kainą ir riziką.

Investuotojų sprendimų įtaka ir informacijos svarba

Siekdami išvengti nuostolių, investuotojai kruopščiai analizuoja įvairių investavimo galimybių perspektyvas. Jų sprendimai dažniausiai būna pagrįsti turima informacija apie įmonių finansinę būklę, rinkos tendencijas ir projektų potencialą. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad informacijos prieinamumas ir tikslumas yra labai svarbūs. Jei rinkoje vyrauja informacijos asimetrija (kai vieni dalyviai turi daugiau informacijos nei kiti), tai gali iškraipyti efektyvų kapitalo paskirstymą. Investuotojai dažnai remiasi finansinėmis ataskaitomis ir analitikų prognozėmis, kad priimtų pagrįstus sprendimus.

Siekiant užtikrinti sąžiningą ir efektyvų kapitalo paskirstymą, svarbų vaidmenį atlieka ir reguliavimo institucijos. Jos prižiūri vertybinių popierių rinkas, nustato informacijos atskleidimo reikalavimus ir stengiasi užkirsti kelią sukčiavimui.

Apibendrinant, investuotojai linkę finansuoti projektą, jei tikisi, kad jo sukuriama vertė viršys investicijų sąnaudas. Jei investuotojų lūkesčiai pasitvirtina, finansuojami tik tie projektai, kurie iš tiesų yra naudingi. Taigi, tiksli ir prieinama rinkos informacija yra būtina sąlyga efektyviam kapitalo paskirstymui.