Finansų sistema atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį šiuolaikinėje ekonomikoje, leisdama prekiautojams spręsti finansavimo ir rizikos valdymo problemas. Gerai veikiančioje finansų sistemoje:

• investuotojai gali lengvai perkelti pinigus iš dabarties į ateitį ir gauti teisingą grąžos normą už prisiimamą riziką;
• paskolų gavėjai gali lengvai gauti lėšų, kurių jiems reikia dabartiniams projektams įgyvendinti, jei jie gali patikimai pažadėti grąžinti lėšas ateityje;
• apsidraudėjai gali lengvai atsisakyti jiems kylančios rizikos arba ją kompensuoti; ir
• prekiautojai gali lengvai prekiauti valiutomis už kitas jiems reikalingas valiutas ar prekes.

Jei šioms problemoms spręsti reikalingu turtu ar sutartimis galima prekiauti, finansų sistema turi išbaigtas rinkas. Jei šių sandorių organizavimo sąnaudos yra mažos, finansų sistema yra operaciniu požiūriu efektyvi. Jei turto ir sutarčių kainos atspindi visą turimą informaciją, susijusią su pagrindinėmis vertėmis, finansų sistema yra informaciniu požiūriu efektyvi.

Pagrindiniai gerai veikiančios finansų sistemos bruožai

Gerai veikiančioms finansų sistemoms būdinga:

• Išbaigtos rinkos: Gerai išvystytos rinkos, kuriose prekiaujama priemonėmis, padedančiomis žmonėms spręsti jų finansines problemas.
• Operaciniu požiūriu efektyvios rinkos: Likvidžios rinkos, kuriose prekybos sąnaudos – komisiniai mokesčiai, pirkimo-pardavimo kainų skirtumai ir įtaka pavedimo kainai – yra nedidelės.
• Informaciniu požiūriu veiksmingos rinkos (Skaidrumas): Skaidri finansinė informacija, kurią laiku atskleidžia įmonės ir vyriausybės, leidžianti rinkos dalyviams įvertinti pagrindinę vertybinių popierių vertę.
• Informaciniu požiūriu efektyvios rinkos (Tikslūs kainų signalai): Kainos, atspindinčios fundamentalias vertes, kad kainos keistųsi pirmiausia dėl fundamentalių verčių pokyčių, o ne dėl neinformuotų prekiautojų likvidumo poreikių.

Finansų tarpininkų vaidmuo kuriant efektyvias rinkas

Tokias išbaigtas ir efektyviai veikiančias rinkas sukuria finansų tarpininkai, kurie:

• organizuoja biržas, brokerines įmones ir alternatyvias prekybos sistemas, kurios suderina pirkėjus su pardavėjais;
• pagal pareikalavimą teikia prekiautojams likvidumą (galimybę greitai pirkti ar parduoti);
• vertybina turtą (paverčia nelikvidų turtą, pavyzdžiui, paskolas, į lengvai prekiaujamus vertybinius popierius), siekdami sukurti investuotojams patrauklias investicines priemones ir taip sumažinti skolininkų lėšų sąnaudas;
• valdo bankus, kurie priima indėlius ir teikia paskolas, derindami investuotojus su paskolų gavėjais;
• valdo draudimo bendroves, kurios sutelkia tarpusavyje nesusijusią riziką (panašiai kaip perkant automobilio draudimą – daug žmonių moka nedidelius mokesčius, kad apsisaugotų nuo didelių nuostolių);
• teikia investavimo konsultacijų paslaugas, kurios padeda investuotojams valdyti ir didinti savo turtą mažomis sąnaudomis;
• organizuoja kliringo centrus, kurie užtikrina, kad visi atsiskaitytų už savo sandorius ir sutartis;
• organizuoja depozitoriumus, kurie saugo vertybinius popierius ir užtikrina jų nuosavybės teisių apskaitą, kad niekas neprarastų savo turto.

Gerai veikiančios finansų sistemos nauda

Gerai veikiančios finansų sistemos nauda yra didžiulė. Tokiose sistemose investuotojai, kuriems reikia perkelti pinigus į ateitį, gali lengvai užmegzti ryšius su verslininkais, kuriems pinigų reikia dabar, kad galėtų kurti naujus produktus ir paslaugas. Taip pat gamintojai, kurie kitu atveju vengtų vertingų projektų, nes jie yra pernelyg rizikingi, gali lengvai perkelti šią riziką kitiems, kurie gali ją geriau prisiimti. Svarbiausia, kad šie sandoriai paprastai gali vykti tarp nepažįstamų žmonių, todėl prekybos naudą galima gauti iš didžiulio skaičiaus potencialių partnerių.

Blogai veikiančių finansų sistemų pasekmės

Priešingai, prastai veikiančių finansų sistemų ekonomikose kyla didelių sunkumų paskirstant kapitalą daugeliui įmonių, kurios galėtų juo pasinaudoti. Finansiniai sandoriai paprastai apsiriboja šeimų susitarimais, kai žmonės negali lengvai rasti patikimų kontrahentų, kurie laikytųsi sutarčių. Tokiose ekonomikose kapitalas paskirstomas neefektyviai, nelengvai dalijamasi rizika, o gamyba yra neefektyvi.

Informaciniu požiūriu veiksmingų kainų svarba

Nepaprastai svarbus šalutinis operaciniu požiūriu veiksmingos finansų sistemos produktas yra informaciniu požiūriu veiksmingos kainos. Kainos yra informaciniu požiūriu efektyvios, kai jos atspindi visą turimą informaciją apie fundamentalias vertes (tikrąją turto vertę, pagrįstą jo būsima generuojama nauda). Informatyvios kainos yra labai svarbios ekonomikos gerovei, nes jos padeda užtikrinti, kad ištekliai patektų ten, kur jie yra vertingiausi. Ekonomika, kuri naudoja išteklius ten, kur jie yra vertingiausi, yra alokacijos požiūriu efektyvi. Ekonomikos, kurios nenaudoja išteklių ten, kur jie vertingiausi, eikvoja išteklius ir dėl to dažnai būna gana skurdžios.

Gerai informuotų prekiautojų vaidmuo

Gerai informuoti prekiautojai užtikrina informacinį kainų efektyvumą. Pirkdami turtą ir sutartis, kurie, jų manymu, yra nepakankamai įvertinti, jie linkę didinti turto kainas. Panašiai, kai jie parduoda turtą ir sutartis, kurie, jų manymu, yra pervertinti, jie linkę mažinti turto kainas. Taigi jų prekybos poveikis lemia, kad kainos atspindi jų informaciją apie vertę.

Informacijos gavimo sąnaudos ir likvidumas

Tai, kaip tiksliai kainos atspindi fundamentaliąją informaciją, priklauso nuo fundamentaliosios informacijos gavimo sąnaudų ir nuo gerai informuotų prekiautojų turimo likvidumo. Apskaitos standartai ir atskaitomybės reikalavimai, pagal kuriuos laiku atskleidžiama reikšminga finansinė informacija, sumažina fundamentinės informacijos gavimo sąnaudas ir taip leidžia analitikams tiksliau įvertinti fundamentines vertes. Likvidžios rinkos leidžia gerai informuotiems prekiautojams pigiai įvykdyti savo pavedimus. Jei pavedimų vykdymas yra labai brangus, informuota prekyba gali būti nepelninga. Tokiu atveju informacija motyvuoti prekiautojai neskirs išteklių duomenims rinkti ir analizuoti ir jie neprekiaus. Be jų tyrimų ir su jais susijusios prekybos kainos būtų mažiau informatyvios.

Reguliavimo svarba

Galiausiai, svarbu pabrėžti, kad gerai veikiančios finansų sistemos kūrimui ir palaikymui būtinas tinkamas reguliavimas, užtikrinantis rinkos sąžiningumą, stabilumą ir investuotojų apsaugą.

Išvados

Gerai veikiančios finansų sistemos yra ekonomikos augimo ir gerovės pagrindas. Jos leidžia efektyviai paskirstyti kapitalą, valdyti riziką ir sudaro sąlygas inovacijoms bei ekonominei plėtrai.