Šiame straipsnyje nagrinėsime dvi svarbias finansines priemones, skirtas apsaugoti nuo įvairių netikėtumų ir valdyti riziką: draudimo sutartis ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius (CDS). Nors šios priemonės veikia skirtinguose kontekstuose ir yra skirtos skirtingiems rizikos tipams valdyti, abi jos atlieka svarbų vaidmenį tiek asmeniniame, tiek verslo finansų pasaulyje.

Draudimo sutartys: finansinė apsauga nuo netikėtumų

Draudimo sutartys yra vienas pagrindinių būdų valdyti riziką. Pagal draudimo sutartį, draudikas (draudimo bendrovė) įsipareigoja sumokėti piniginę išmoką naudos gavėjui (draudėjui arba kitam nurodytam asmeniui). Jei įvyksta sutartyje numatytas draudiminis įvykis. Šis mechanizmas veikia remiantis rizikos paskirstymo (angl. risk pooling) principu ir didelių skaičių dėsniu (angl. law of large numbers). Leidžiančiu draudimo bendrovėms tiksliai įvertinti riziką ir nustatyti draudimo įmokas.

Plačiai paplitę pavyzdžiai, su kuriais susiduria vartotojai, yra gyvybės draudimas, privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas ar turto (pvz., automobilio, būsto) draudimas. Tačiau egzistuoja ir daugybė kitų draudimo rūšių, tokių kaip sveikatos draudimas, profesinės atsakomybės draudimas ar verslo draudimas. Skirtos apsaugoti nuo įvairiausių galimų finansinių nuostolių.

Pagrindinė draudimo paskirtis – padėti žmonėms ar įmonėms kompensuoti finansinius nuostolius, kurie gali atsirasti įvykus nenumatytiems, nepalankiems įvykiams (pvz., avarijai, gaisrui, ligai). Tokiu būdu draudimo sutartys leidžia asmenims ar verslams perkelti tam tikras rizikas draudimo bendrovei. Suteikdamos ne tik finansinę kompensaciją įvykus nelaimei, bet ir psichologinę ramybę bei stabilumą.

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai (CDS): draudimas nuo skolos negrąžinimo

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai (angl. Credit Default Swaps, CDS) yra finansiniai susitarimai, veikiantys panašiai kaip draudimas nuo skolos negrąžinimo. Įsivaizduokite, kad perkate draudimą savo paskolai: jei paskolos gavėjas (pvz., įmonė ar vyriausybė) neįvykdo savo įsipareigojimų pagal išleistus skolos vertybinius popierius (dažniausiai obligacijas), pagal CDS sutartį viena šalis (apsaugos pardavėjas) įsipareigoja kompensuoti kitai šaliai (apsaugos pirkėjui) patirtus nuostolius.

Obligacijų turėtojai dažnai naudoja CDS norėdami sumažinti savo investicijų riziką – įsigiję apsaugą, jie rizikingesnes obligacijas paverčia saugesnėmis. Atskirdami kredito riziką nuo kitų rizikų, pavyzdžiui, palūkanų normos rizikos. Be obligacijų turėtojų, CDS gali pirkti ir kiti tos įmonės kreditoriai, verslo partneriai, bankai ar investiciniai fondai. Siekdami apsidrausti nuo nuostolių, jei įmonė bankrutuotų ir negalėtų įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. CDS yra svarbi priemonė finansų rinkose, padedanti įvertinti ir valdyti kredito riziką.

CDS kaip spekuliacinė priemonė: rizikingas būdas siekti pelno

CDS sandorius gali pirkti ir tie rinkos dalyviai, kurie neturi jokių tiesioginių reikalavimų į skolininko turtą, tačiau mano, jog yra didelė tikimybė, kad tas skolininkas ateityje neįvykdys savo įsipareigojimų. Šiuo atveju CDS tampa spekuliacine priemone – pirkėjas tikisi, kad skolininko finansinė padėtis pablogės. Jei CDS kaina (periodinės įmokos už apsaugą) yra pakankamai maža, o prognozė pasitvirtina ir skolininkas iš tiesų bankrutuoja ar restruktūrizuoja skolas, CDS pirkėjas gauna išmoką. Pavyzdžiui, jei prekiautojas sumokėjo nedideles įmokas už CDS, o skolininkas bankrutavo, gauta išmoka gali viršyti sumokėtas įmokas, leidžiant prekiautojui uždirbti pelną. Tačiau svarbu pabrėžti, kad spekuliavimas CDS yra labai rizikingas ir gali sukelti didelius nuostolius, jei prognozė nepasitvirtina. Būtent spekuliacinis CDS naudojimas prisidėjo prie sisteminės rizikos kilimo per 2008 metų finansų krizę.

Draudimo sutartys kaip investicija: galimybė su specifinėmis sąlygomis

Nors pagrindinė draudimo paskirtis yra rizikos valdymas, kartais tam tikros draudimo sutartys, tokios kaip kai kurie gyvybės draudimo produktai, gali būti naudojamos ir kaip investicinė priemonė. Tai ypač pasitaiko tose šalyse, kur draudimo išmokoms ar kaupiamajai vertei taikomos palankesnės mokestinės sąlygos nei kitoms tiesiogiai investavimui skirtoms priemonėms. Vis dėlto, reikėtų atsiminti, kad investavimui yra ir kitų, tiesiogiai tam skirtų instrumentų. Kurių privalumus ir trūkumus reikėtų įvertinti prieš renkantis draudimą kaip investicijos būdą.

Antrinė rinka kai kurioms draudimo sutartims: galimybė parduoti gyvybės draudimą

Be to, egzistuoja ir antrinė rinka kai kurioms draudimo sutartims. Pavyzdžiui, gyvybės draudimo polisų antrinėje rinkoje (angl. life settlement market) asmenys, kuriems reikia grynųjų pinigų dėl pasikeitusios finansinės situacijos ar atsiradus poreikiui greitai gauti lėšų, gali parduoti savo gyvybės draudimo sutartis investuotojams už tam tikrą kainą. Ši kaina paprastai yra didesnė nei sutarties išpirkimo vertė, bet mažesnė už pačią draudimo išmoką mirties atveju. Vis dėlto, tiek pardavėjai, tiek pirkėjai turėtų būti informuoti apie galimas rizikas, susijusias su šia rinka.

Draudimo sutartys ir CDS: panašumai ir skirtumai

Nors tiek draudimo sutartys, tiek CDS yra skirtos apsaugoti nuo finansinių nuostolių, tarp jų yra esminių skirtumų. Draudimo sutartys dažniausiai yra skirtos apsaugoti nuo konkrečių fizinių ar asmeninių įvykių, tokių kaip avarijos ar ligos, ir yra perkamos asmenų ar įmonių, siekiančių apsaugoti savo turtą ar pajamas. Tuo tarpu CDS yra finansinės priemonės, skirtos apsaugoti nuo kredito rizikos ir dažniausiai naudojamos finansų rinkų dalyvių. Be to, šias priemones reguliuoja skirtingos institucijos, atsižvelgdamos į jų specifiką ir paskirtį.

Išvados

Tiek draudimo sutartys, tiek kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra svarbios finansinės priemonės, padedančios valdyti įvairias rizikas. Draudimas yra būtinas kiekvienam asmeniui ir verslui, siekiant apsisaugoti nuo netikėtų finansinių nuostolių, o CDS atlieka svarbų vaidmenį finansų rinkose. Padedant valdyti kredito riziką ir prisidedant prie rinkos stabilumo. Supratimas apie šių priemonių veikimo principus yra svarbus kiekvienam, norinčiam priimti Informuotus finansinius sprendimus.