Kliringo instrukcijos
Ar kada nors susimąstėte, kas vyksta užkulisiuose po to, kai pateikiate pavedimą pirkti ar parduoti akcijas? Kliringo instrukcijos nurodo brokeriams ir biržoms, kaip organizuoti kliringą (sandorio patvirtinimą ir įrašymą) ir atsiskaitymą (galutinį vertybinių popierių ir pinigų pervedimą) už sudarytus sandorius.

Kas yra kliringo instrukcijos?
Paprastai prekiautojai šių nurodymų neprideda prie kiekvieno pavedimo, o pateikia juos kaip nuolatinius nurodymus savo brokeriui. Šiose instrukcijose nurodoma, koks subjektas yra atsakingas už kliringą ir atsiskaitymą už sandorį.
Mažmeniniai vs. Instituciniai sandoriai
Mažmeninių sandorių atveju už kliringą ir atsiskaitymą paprastai atsakingas pats kliento brokeris. Institucinių sandorių atveju atsakomybę gali prisiimti saugotojas (angl. custodian) – finansų įstaiga, kuri saugo ir administruoja vertybinius popierius kliento vardu – arba kitas brokeris.
Pagrindinis brokeris
Kartais klientas naudojasi vieno brokerio paslaugomis pavedimams vykdyti, o kito brokerio paslaugomis – atsiskaitymui už tuos sandorius. Tokiu atveju prekiautojai sako, kad pirmasis brokeris perduoda sandorį kitam brokeriui, kuris dažnai vadinamas pagrindiniu brokeriu (angl. prime broker). Instituciniai prekiautojai pateikia tokius nurodymus, kad galėtų naudotis specializuotomis skirtingų brokerių vykdymo paslaugomis, tačiau turėtų vieną centralizuotą sąskaitą, kurioje būtų teikiamos saugojimo ir kitos pagrindinės brokerio paslaugos, pavyzdžiui, garantinės paskolos. Pagrindinis brokeris taip pat dažnai teikia konsoliduotas ataskaitas, palengvindamas institucinių prekiautojų operacijų valdymą.
Ilgojo ir trumpojo pardavimo nurodymai
Svarbus kliringo nurodymas, kuris turi būti pateikiamas vertybinių popierių pardavimo pavedimuose, yra nurodymas, ar pardavimas yra ilgasis (angl. long), ar trumpasis (angl. short). Ilgasis pardavimas reiškia, kad prekiautojas parduoda jau turimus vertybinius popierius, o trumpasis pardavimas reiškia, kad prekiautojas parduoda pasiskolintus vertybinius popierius. Abiem atvejais pardavimo pavedimą pateikiantis brokeris turi užtikrinti, kad prekiautojas galės pristatyti vertybinius popierius atsiskaitymui. Ilgojo pardavimo atveju brokeris turi patvirtinti, kad kliento turimus vertybinius popierius galima pristatyti. Trumpojo pardavimo atveju brokeris turi arba pasiskolinti vertybinius popierius kliento vardu, arba patvirtinti, kad klientas turi galimybę juos pasiskolinti.
Supratimas apie kliringo instrukcijas yra svarbus norint užtikrinti sklandų ir efektyvų sandorių atsiskaitymą finansų rinkose.