Žmonės, įmonės ir vyriausybės dažnai siekia išleisti pinigų daugiau, nei tuo metu turi. Tokią galimybę jie gauna skolindamiesi – tai leidžia finansuoti įvairius projektus ar poreikius anksčiau, nei sukaupiamas pakankamas lėšų kiekis. Įmonės taip pat gali gauti lėšų parduodamos savo nuosavybės arba akcinio kapitalo dalis. Bankai ir kiti investuotojai yra pasirengę suteikti reikiamas lėšas, nes tikisi atgauti pinigus su palūkanomis arba uždirbti ateityje, pavyzdžiui, iš dividendų ar kapitalo prieaugio.

Kodėl žmonės skolinasi

Fiziniai asmenys gali skolintis įvairiems poreikiams patenkinti: atostogoms, būsto įsigijimui, automobilio pirkimui ar išsilavinimo finansavimui. Dažniausiai jie naudojasi hipotekos, asmeninėmis paskolomis ar kredito kortelėmis. Tokias skolas paprastai grąžina iš vėliau gautų pajamų, pavyzdžiui, darbo užmokesčio.

Kodėl įmonės skolinasi

Įmonėms dažnai prireikia papildomų lėšų esamai veiklai finansuoti arba naujiems kapitalo projektams įgyvendinti. Skolintis jos gali įvairiais būdais: kreipdamosi į bankus dėl paskolos ar kredito linijos, taip pat išleisdamos fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius (pvz., obligacijas) investuotojams. Tokias skolas įmonės daugiausia grąžina iš būsimų pajamų. Be to, jos gali pritraukti lėšų parduodamos savo nuosavybės dalis, jei tik tai suderinama su jų finansiniais tikslais.

Kodėl vyriausybės skolinasi

Vyriausybėms pinigų gali prireikti atlyginimams ir kitoms einamosioms išlaidoms mokėti, įvairiems projektams vykdyti, socialinėms išmokoms teikti ar tam tikroms veikloms subsidijuoti. Paprastai jos skolinasi parduodamos vekselius, obligacijas arba kitus skolos vertybinius popierius. Šias skolas vyriausybės padengia iš būsimų pajamų, surenkamų per mokesčius, o kartais – iš projektų, finansuotų skolintomis lėšomis.

Rizika ir užstatas

Skolintojai suteikia lėšų tikėdamiesi, kad jas susigrąžins. Jeigu egzistuoja rizika, kad visa suma su palūkanomis nebus grąžinta, palūkanų normos didėja, nes skolintojams reikia kompensuoti galimus nuostolius ir su nerimu susijusius nepatogumus. Norėdami sumažinti skolinimosi sąnaudas, paskolų gavėjai dažnai įkeičia turtą kaip užstatą. Dažnai tai būna būtent tas turtas, kuris planuojamas įsigyti iš paskolos lėšų. Jei paskolos laiku negrąžinamos, skolintojai gali parduoti įkeistą turtą ir taip susigrąžinti bent dalį sumos.

Rizikingi projektai

Kreditoriai neretai nenori skolinti tiems, kurie ketina investuoti į ypač rizikingus projektus, ypač jei šie negali pasiūlyti alternatyvaus užstato. Vis dėlto investuotojai gali ryžtis finansuoti tokius projektus, jei tiki, kad jie ateityje duos vertingų pinigų srautų. Tokiu atveju jie ne skolina, o skiria kapitalą mainais už nuosavybės dalį.

Finansų sistemos vaidmuo

Finansų sistema palengvina skolinimąsi, nes sujungia skolintojus su tais, kuriems reikia lėšų, t. y. paskolų gavėjais. Kad gautų reikiamą finansavimą, skolininkai privalo įtikinti skolintojus, jog pajėgs grąžinti paskolas. Jei to padaryti nepavyksta, skolintojai privalo bent jau matyti galimybes atgauti didžiąją dalį skolintų pinigų. Kredito biurai ir kredito reitingų agentūros padeda šiam procesui rinkdami bei skelbdami informaciją, svarbią skolinimosi rizikai įvertinti. Tuo tarpu vyriausybės nustato bankroto kodeksus bei tvarką teismuose, kurioje apibrėžiamos ir ginamos tiek paskolų gavėjų, tiek skolintojų teisės.

Kai paskolų organizavimo, kontrolės ir išieškojimo išlaidos (vadinamos sandorių sąnaudomis) yra nedidelės, skolininkai gali lengviau gauti lėšų dabartiniams poreikiams, patikimai žadėdami grąžinti paskolą iš būsimų pajamų. Taip paskolos skatina ekonominį aktyvumą, o patikima finansų sistemos veikla užtikrina, kad lėšos pasieks tuos, kurie moka jas efektyviausiai panaudoti.