Sutartys

Sutartis yra prekybininkų susitarimas atlikti tam tikrus veiksmus ateityje. Šios sutartys yra svarbios finansų pasaulyje, nes padeda valdyti riziką ir planuoti būsimus sandorius. Sutartys apima įvairias formas, tokias kaip išankstiniai, ateities, apsikeitimo, pasirinkimo ir draudimo sandoriai. Daugumos sutarčių vertė priklauso nuo pagrindinio turto vertės. Bazinis turtas gali būti prekė, vertybinis popierius, indeksas, atspindintis kitų finansinių priemonių vertę, valiutų pora ar krepšelis arba net kitos sutartys.

Pagrindiniai sutarčių tipai:

  • Išankstiniai sandoriai (angl. Forwards): Tai privatūs susitarimai tarp dviejų šalių dėl tam tikro turto pirkimo ar pardavimo ateityje už iš anksto nustatytą kainą. Pavyzdžiui, ūkininkas gali susitarti su maisto perdirbimo įmone parduoti savo būsimą kviečių derlių už sutartą kainą.
  • Ateities sandoriai (angl. Futures): Tai standartizuotos sutartys, kuriomis prekiaujama biržose. Jos nustato tam tikro turto (pvz., naftos, aukso, akcijų indekso) pirkimo ar pardavimo kainą ir datą ateityje. Ateities sandoriai dažnai naudojami apsidraudimui nuo kainų svyravimų arba spekuliacijai.
  • Apsikeitimo sandoriai (angl. Swaps): Tai susitarimai tarp dviejų šalių periodiškai apsikeisti tam tikrais pinigų srautais ateityje pagal iš anksto nustatytą formulę. Pavyzdžiui, dvi įmonės gali susitarti apsikeisti fiksuotomis palūkanų mokėjimais į kintamus palūkanų mokėjimus.
  • Pasirinkimo sandoriai (angl. Options): Tai sutartys, suteikiančios pirkėjui teisę (bet ne pareigą) pirkti (pirkimo pasirinkimo sandoris) arba parduoti (pardavimo pasirinkimo sandoris) tam tikrą turtą už nustatytą kainą (vykdymo kainą) iki tam tikros datos (galiojimo pabaigos datos). Pavyzdžiui, investuotojas gali nusipirkti pasirinkimo sandorį pirkti įmonės akcijų, jei tikisi, kad jų kaina pakils.
  • Draudimo sandoriai (angl. Insurance): Tai sutartys, kuriomis viena šalis (draudikas) įsipareigoja kompensuoti kitai šaliai (draudėjui) tam tikrus nuostolius ar žalą, įvykus tam tikram įvykiui, mainais už periodinius mokėjimus (draudimo įmokas). Pavyzdys: automobilio draudimas apsaugo nuo finansinių nuostolių įvykus eismo įvykiui.

Atsiskaitymo būdai sutartyse

Sutartyse numatytas tam tikras fizinis arba piniginis atsiskaitymas ateityje. Pagal sutartį, pagal kurią atsiskaitoma fiziškai, atsiskaitymas įvyksta, kai sutarties šalys fiziškai apsikeičia tam tikrais daiktais, pavyzdžiui, prekėmis ar net finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip akcijų pristatymas ateities sandorio galiojimo pabaigoje (net jei tai vyksta elektroniniu būdu). Priešingai, pagal sutartis, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais, atsiskaitymas atliekamas atliekant mokėjimus grynaisiais pinigais. Mokėjimo dydis priklauso nuo sutartyse nurodytų formulių.

Sutarčių klasifikavimas pagal pagrindinį turtą ir pristatymo laiką

Finansų analitikai sutartis klasifikuoja pagal tai, ar jos yra fizinės, ar finansinės, remdamiesi pagrindinio turto pobūdžiu. Jei pagrindinis turtas yra fizinis produktas (pvz., nafta, mediena, auksas), sutartis yra fizinė, priešingu atveju (jei pagrindinis turtas yra finansinė priemonė, tokia kaip pasirinkimo sandoriai, palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, akcijų indeksai, valiutos ar kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandoriai) sutartis yra finansinė.

Sutartys, pagal kurias reikalaujama nedelsiant pristatyti prekes, vadinamos neatidėliotinų sandorių sutartimis ir jomis prekiaujama neatidėliotinų sandorių rinkose. Prekės paprastai pristatomos per tris dienas ar trumpiau, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos rinkos. Visos kitos sutartys yra susijusios su tuo, ką praktikai vadina ateities sandoriais. Jų vertė gaunama iš įvykių, kurie įvyks ateityje. Sutartys atlieka svarbų vaidmenį finansų pasaulyje, padedant valdyti riziką ir sudarant galimybes ateities sandoriams.