Kai įmonė nusprendžia pritraukti kapitalo iš visuomenės, ji dažniausiai kreipiasi į investicinius bankus, kurie padeda jai parduoti savo vertybinius popierius.

Investicinių bankų vaidmuo

Įmonės paprastai sudaro sutartis su investiciniu banku, kad šis padėtų joms parduoti vertybinius popierius visuomenei. Investicinis bankas veikia kaip tarpininkas tarp emitento ir potencialių investuotojų.

Knygos sudarymas

Investicinis bankas tuomet pradeda knygos sudarymo procesą (angl. book-building), kurio metu siekia surasti abonentų – tiek institucinių, tiek mažmeninių investuotojų – kurie norėtų įsigyti siūlomus vertybinius popierius. Investiciniai bankininkai renka preliminarius užsakymus, taip įvertindami investuotojų paklausą ir nustatydami tinkamą siūlymo kainą bei apimtį. Bankas dažnai padeda formuoti šią užsakymų knygą teikdamas investicinę informaciją ir savo nuomonę apie emitentą savo klientams ir visuomenei. Prieš patį siūlymą emitentas paprastai pateikia prospektą – labai išsamų dokumentą, kuriame aprašomas jo verslas, susijusi rizika ir numatomas naujų lėšų panaudojimas.

Pagreitintas knygos sudarymas

Kai laikas yra kritiškai svarbus, ypač Europoje, emitentai gali rinktis pagreitinto knygos sudarymo būdą (angl. accelerated book-building). Tokiu atveju investicinis bankas organizuoja vertybinių popierių siūlymą labai greitai, vos per vieną ar dvi dienas. Tokie skubūs pardavimai dažnai vyksta diskontuotomis kainomis.

IPO sudėtis

Pirmąjį viešą bendrovės paprastųjų akcijų siūlymą (IPO) sudaro naujai išleistos bendrovės parduodamos akcijos. Būtent iš šių akcijų pardavimo įmonė gauna kapitalą. Tačiau IPO metu akcijas taip pat gali parduoti bendrovės steigėjai ir kiti ankstyvieji investuotojai, suteikiant jiems galimybę likviduoti savo investicijas.

Pasirašytas siūlymas

Labiausiai paplitusi siūlymo rūšis yra pasirašytas siūlymas (angl. underwritten offering). Vykdant šį siūlymą, investicinis bankas (garantas arba draudikas) garantuoja visos emisijos pardavimą už siūlymo kainą, dėl kurios jis iš anksto susitaria su emitentu. Jei emisija nepakankamai pasirašoma, bankas privalo nupirkti visus neparduotus vertybinius popierius už siūlymo kainą, prisiimdamas riziką. Didelių emisijų atveju pagrindiniam draudikui padeda investicinių bankų ir brokerių-prekybininkų sindikatas. Už šias paslaugas emitentas paprastai moka maždaug 7 proc. garantinį mokestį (angl. underwriting fee), kuris laikomas siūlymo platinimo sąnaudomis. Po IPO garantas paprastai taip pat įsipareigoja maždaug mėnesį prekiauti vertybiniais popieriais rinkoje, siekdamas užtikrinti antrinės rinkos likvidumą ir prireikus palaikyti kainą (stabilizavimas).

Geriausių pastangų siūlymas

Siūlydamas geriausias pastangas (angl. best efforts offering), investicinis bankas veikia tik kaip tarpininkas ir negarantuoja visos emisijos pardavimo. Jei siūlymas yra nepakankamai pasirašytas, emitentas tiesiog neparduos tiek vertybinių popierių, kiek tikėjosi. Šį tipą dažnai renkasi mažesnės arba rizikingesnės įmonės.

Siūlymo kainos nustatymas

Abiejų tipų siūlymų atveju emitentas ir bankas po derybų paprastai kartu nustato siūlymo kainą. Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis balanso. Jei kaina nustatoma per aukšta ir pirkėjai ją laiko nepatrauklia, siūlymas bus nepakankamai pasirašytas ir nepavyks parduoti visos emisijos. Jei kaina nustatoma per žema, siūlymas bus per daug pasirašytas, o vertybiniai popieriai dažnai paskirstomi privilegijuotiems klientams arba proporcingai visiems norintiems įsigyti.

Interesų konfliktas

Investiciniai bankai susiduria su interesų konfliktu dėl siūlymo kainos pasirašytų siūlymų atveju. Būdami emitentų atstovai, jie turėtų siekti nustatyti tokią kainą, kuri leistų surinkti didžiausią įmanomą kapitalą. Tačiau būdami garantai, jie turi paskatą nustatyti mažesnę kainą. Jei kaina yra maža, bankai gali lengvai paskirstyti akcijas savo klientams, kurie gali greitai gauti pelno, o tai netiesiogiai naudinga ir bankams palaikant gerus ryšius su klientais. Jei kaina per didelė, pasirašytojai rizikuoja turėti pirkti pervertintas akcijas siūlymo metu ir galbūt netgi turėti jas palaikyti antrinėje rinkoje, kas tiesiogiai kainuoja bankui.

Mažesnės IPO kainos priežastys

Pirmą kartą vertybinius popierius leidžiantys emitentai dažnai sutinka su šiek tiek mažesnėmis siūlymo kainomis. Jie ir daugelis kitų mano, kad nepakankamai pasirašytas IPO siunčia rinkai labai neigiamą signalą apie bendrovės perspektyvas tuo metu, kai ji yra itin jautri visuomenės nuomonei. Jie baiminasi, kad nesėkmingas IPO apsunkins papildomo kapitalo pritraukimą vėlesniuose siūlymuose. Be to, šiek tiek žemesnė IPO kaina dažnai sukuria teigiamą pradinį grąžą investuotojams, kas gerina įmonės reputaciją.

Vieši vertybinių popierių siūlymai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis glaudaus emitento ir investicinių bankų bendradarbiavimo. Sėkmingas siūlymas yra svarbus žingsnis įmonės augimo ir plėtros link.