Kaip investuotojai nusprendžia, ar verta pirkti ar parduoti akcijas? Atsakymas slypi kapitalo vertinime. Kapitalo vertinimas yra procesas, kurio metu nustatoma vidinė (arba fundamentalioji) bendrovės akcijų vertė. Tai tarsi bandymas nustatyti teisingą namo kainą, atsižvelgiant į jo savybes, vietą ir bendrą nekilnojamojo turto rinką. Analitikai renka ir apdoroja informaciją, kad galėtų priimti investicinius sprendimus, įskaitant pirkimo ir pardavimo rekomendacijas.

Techninė prieš fundamentaliają analizę

Informacija, renkama ir apdorojama analitikų, priklauso nuo jų naudojamo analizės metodo. Techninė analizė investiciniams sprendimams priimti naudoja tokius duomenis kaip akcijų kaina ir prekybos apimtis. Techninės analizės analitikai naudoja šią informaciją kainų pokyčiams prognozuoti ir investicinius sprendimus grindžia prognozuojamų kainų pokyčių kryptimi.

Tuo tarpu fundamentalioji analizė investiciniams sprendimams priimti naudoja informaciją apie ekonomiką, pramonės šaką ir bendrovę. Pagrindinių duomenų pavyzdžiai yra nedarbo lygis, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, pramonės šakos augimas, įmonės pelno kokybė ir augimas.

Kas yra vidinė vertė?

Fundamentaliosios analizės analitikai naudoja šią informaciją vidinei vertei (dar vadinamai fundamentaliaja verte) apskaičiuoti ir apskaičiuotą vertę palyginti su rinkos kaina, o tada šiuo palyginimu grindžia investicinius sprendimus. Vidinė vertė yra teorinė akcijos vertė, pagrįsta investicijų pagrindų ir charakteristikų analize. Analitikai apskaičiuoja vidinę vertę, kad nustatytų, ar akcija yra potencialiai pervertinta ar neįvertinta rinkoje. Dažnai naudojami vidinės vertės nustatymo modeliai yra diskontuotų pinigų srautų (DPS) modelis ir santykinio vertinimo metodai, naudojant daugiklius.

Požiūris "iš viršaus į apačią"

Taikydamas metodą „iš viršaus į apačią“, analitikas pirmiausia nagrinėja bendrą ekonominę aplinką (pvz., BVP augimą, infliaciją, palūkanų normas), tada nustato sektorius, kurie, kaip tikimasi, toje aplinkoje klestės, ir galiausiai analizuoja anksčiau nustatytų patrauklių sektorių bendrovių vertybinius popierius.

Požiūris "iš apačios į viršų"

Taikydamas metodą „iš apačios į viršų“, analitikas paprastai stebi tam tikrą pramonės šaką ar šakas ir prognozuoja tų šakų bendrovių pagrindinius rodiklius (pvz., pajamas, pelną, pinigų srautus), kad nustatytų vertinimą.

Nepriklausomai nuo požiūrio, analitikas, vertinantis vidinę nuosavybės vertybinių popierių vertę, netiesiogiai abejoja rinkos kainos, kaip vertės įverčio, tikslumu. Vertinimas ypač svarbus aktyviam akcijų portfelio valdymui, kuriuo siekiama pagerinti portfelio lyginamojo indekso grąžos ir rizikos santykį nustatant neteisingai įvertintus vertybinius popierius.