Analitikas, palyginęs vertės įvertį ir rinkos kainą, gali prieiti prie vienos iš trijų pagrindinių išvadų apie vertybinį popierių: jis yra nepakankamai įvertintas, pervertintas arba teisingai įvertintas rinkoje.

Pavyzdžiui, jei analitikas vidinę vertę įvertina 10 USD, o rinkos kaina taip pat yra 10 USD, logiška išvada – vertybinis popierius yra teisingai įvertintas. Jei vertybinis popierius parduodamas už 20 USD (daugiau nei įvertinta vidinė vertė), jis laikomas pervertintu. Atvirkščiai, jei rinkos kaina yra 5 USD (mažiau nei įvertinta vidinė vertė), vertybinis popierius laikomas nepakankamai įvertintu.

Svarbu suprasti, kad analitikas vertindamas vertę remiasi prielaida, jog rinkos kaina ne visada tiksliai atspindi vidinę vertę.

Neapibrėžtumas ir pasitikėjimas analitiko darbe

Tačiau praktikoje išvados nėra tokios tiesmukos. Analitikai susiduria su neapibrėžtumu dėl naudojamų modelių tinkamumo ir įvesties duomenų tikslumo. Galutinei analitiko išvadai turi įtakos ne tik vertės ir kainos palyginimas, bet ir analitiko pasitikėjimas savo vertinimu (t. y. pasirinktu modeliu ir jame naudojamais duomenimis).

Analitiko pasitikėjimas vertinimu gali svyruoti nuo didelio iki mažo, priklausomai nuo modelio ir duomenų patikimumo. Kai pasitikėjimas vertinimu yra mažas, analitikas gali laukti didesnio skirtumo tarp savo įverčio ir rinkos kainos, kol imsis veiksmų. Pavyzdžiui, jei įvertinta vidinė vertė yra 10 USD, o rinkos kaina 10,05 USD. Analitikas, turintis aukštą pasitikėjimo lygį, gali laikyti vertybinį popierių teisingai įvertintu, manydamas, kad nedidelis skirtumas yra jo pasitikėjimo intervale.

Rinkos kainos konvergencija ir investicinis laikotarpis

Prieš priimdamas sprendimą (pirkti, parduoti ar laikyti) dėl akivaizdžiai netinkamai įkainoto vertybinio popieriaus, analitikas turi atsižvelgti ir į tai, ar rinkos kaina tikėtina. Kad per investicinį laikotarpį priartės prie vidinės vertės. Galimybė gauti naudos iš neteisingai įvertinto vertybinio popieriaus priklauso nuo to, ar jo rinkos kaina laikui bėgant priartės prie apskaičiuotos vidinės vertės. Atsižvelgiant į portfelio tikslus.

Analitikų požiūris į rinkos kainas

Nustatydami netinkamą įkainojimą ir ieškodami patrauklių investicijų, analitikai skeptiškai vertina rinkos kainas, tačiau kartu jaučia joms pagarbą. Pavyzdžiui, jei analitikas pastebi, kad daugelis tiriamų vertybinių popierių atrodo pervertinti, prieš priimdamas galutinę išvadą, jis paprastai dar kartą kruopščiai patikrina savo modelius ir naudojamus duomenis. Analitikai taip pat pripažįsta, kad neteisingo įkainojimo paplitimas gali skirtis skirtinguose rinkos segmentuose, pavyzdžiui, tarp aktyviai analitikų stebimų ir rečiau analizuojamų vertybinių popierių. Yra tikimybė, kad rečiau analizuojami vertybiniai popieriai gali būti netiksliau įkainoti.

Kelių modelių naudojimas

Norėdami patikimiau įvertinti vidinę vertę, analitikai dažnai naudoja kelis skirtingus vertinimo modelius ir įvesties duomenis. Skirtingų modelių ir duomenų naudojimas padeda analitikui geriau suprasti, kaip įvairūs veiksniai (modelis, duomenys) veikia vertės įvertį ir koks yra šių įverčių jautrumas skirtingoms prielaidoms.