Fundamentinis Dividendų Diskonto Modelis (DDM), aptartas anksčiau, dažnai daro prielaidą, kad dividendai auga pastoviu, tvariu tempu neribotą laiką (šis specialus DDM atvejis vadinamas Gordono augimo modeliu). Tačiau daugelis bendrovių, ypač tos, kurios sparčiai auga arba keičiasi, neturi pastovaus dividendų augimo tempo per visą savo gyvavimo ciklą. Dėl šios priežasties, siekiant tiksliau įvertinti tokių įmonių akcijas, analitikai naudoja daugiapakopius DDM.

Daugiapakopiai modeliai skirsto bendrovės gyvavimo ciklą (arba dividendų augimo etapus) į kelis atskirus laikotarpius, kuriuose numatomi skirtingi dividendų augimo tempai. Dažniausiai naudojami dviejų ir trijų etapų DDM.

Dviejų etapų DDM (Two-Stage DDM)

Dviejų etapų DDM daroma prielaida, kad bendrovė išgyvena pradinį, ribotą laikotarpį (pvz., n metų), kurio metu dividendai auga aukštu, netvariu tempu (gS​). Po šio laikotarpio seka antrasis etapas, trunkantis neribotą laiką, kurio metu dividendai auga pastoviu, tvariu (ilgalaikiu) tempu (gL​). Aukšto augimo laikotarpis gali būti susijęs su naujo produkto ar paslaugos kūrimu, naujų rinkų užkariavimu ar kitais konkurenciniais pranašumais, kurie ilgainiui išnyksta.

Apskaičiuojant akcijos vertę šiandien (V0​) pagal dviejų etapų DDM, vertė susideda iš dviejų dalių: tikėtinų dividendų per aukšto augimo laikotarpį dabartinės vertės ir galutinės vertės laikotarpio n pabaigoje dabartinės vertės.

V0​=(t=1∑n​(1+r)tDt​​)+(1+r)nVn​​

kur:

• ∑t=1n​(1+r)tDt​​ yra tikėtinų dividendų per aukšto augimo laikotarpį (t=1 iki n) dabartinė vertė. Dividendai kiekvienais metais (Dt​) apskaičiuojami naudojant aukšto augimo tempą gS​ pradiniam dividendui (D0​): Dt​=D0​(1+gS​)t.
• (1+r)nVn​​ yra galutinės vertės Vn​ dabartinė vertė. Vn​ apskaičiuojama n laikotarpio pabaigoje ir diskontuojama iki šiandienos (momentu t=0).

Galutinės vertės (Terminal Value) apskaičiavimas

Galutinė vertė (Vn​) laikotarpio n pabaigoje apskaičiuojama naudojant Gordono augimo modelį, kuris daro prielaidą pastovų augimą po n laikotarpio:

Vn​=r−gL​Dn+1​​

kur:

• Dn+1​ yra tikėtinas dividendas laikotarpiu n+1. Šis dividendas apskaičiuojamas pagal paskutinį aukšto augimo laikotarpio dividendą (Dn​) ir pastovų ilgalaikį augimo tempą gL​: Dn+1​=Dn​(1+gL​)=D0​(1+gS​)n(1+gL​)
• r = reikalaujama grąžos norma
• gL​ = pastovus (ilgalaikis) dividendų augimo tempas po n laikotarpio. Svarbu, kad r>gL​.

Trijų etapų DDM (Three-Stage DDM)

Be dviejų etapų modelio, analitikai taip pat naudoja trijų etapų DDM, kuris dalija bendrovės dividendų augimą į tris fazes:

1. Augimo etapas (Growth Phase): Pradinis laikotarpis, kurio metu dividendai auga labai sparčiai.
2. Pereinamasis etapas (Transition Phase): Laikotarpis po augimo etapo, kurio metu dividendų augimo tempas pamažu lėtėja, artėdamas prie tvaraus lygio.
3. Brandos etapas (Mature Phase): Neribotas laikotarpis, prasidedantis po pereinamojo etapo, kurio metu dividendai auga pastoviu, tvariu tempu (panašiai kaip Gordono augimo modelyje).

Trijų etapų DDM paprastai tinka vertinti gana jaunas arba sparčiai besikeičiančias bendroves, kurios dar nėra pasiekusios stabilaus augimo fazės. Dviejų etapų DDM gali būti tinkamesnis brandesnėms bendrovėms, kurios jau praėjo spartaus augimo etapą ir yra pereinamajame arba tiesiogiai pereina į tvaraus augimo etapą.

Modelio pasirinkimas

Daugiapakopio DDM pasirinkimas (dviejų, trijų ar net daugiau etapų) priklauso ne tik nuo bendrovės amžiaus ar dabartinio augimo tempo. Analitikai turi atsižvelgti į bendrovės verslo modelį, rinkos poziciją, konkurencinę aplinką, numatomus pokyčius (pvz., inovacijas, plėtrą į naujas rinkas, įsigijimus) ir bendrą ekonominę situaciją.

Pavyzdžiui, ilgą laiką veikiančios, atrodytų, brandžios įmonės gali patirti naują spartaus augimo etapą dėl sėkmingų inovacijų ar naujos strategijos. Tokiu atveju dviejų arba trijų etapų modelis su nauju aukšto augimo laikotarpiu gali būti tinkamesnis nei pastovaus augimo (Gordono) modelis. Kita vertus, laikotarpis su neįprastai žemu ar net neigiamu augimu, po kurio tikimasi grįžti prie tvaraus tempo, taip pat gali būti modeliuojamas naudojant daugiapakopį metodą. Sprendimą dėl tinkamiausio modelio reikia priimti atidžiai analizuojant konkrečią bendrovę ir jos perspektyvas.