Investuojant į akcijas, investuotojas paprastai gali tikėtis dviejų pagrindinių grąžos šaltinių:

1. Piniginių dividendų: Tai periodinės išmokos, kurias investuotojas gauna per visą akcijų laikymo laikotarpį.
2. Akcijų rinkos kainos pokyčio: Tai skirtumas tarp akcijos pirkimo ir pardavimo kainos.

Dividendų diskonto modelis (DDM), kaip jau minėta, sutelkia dėmesį būtent į pirmąjį grąžos šaltinį – piniginius dividendus. Dividendai apskritai yra bendrovės paskirstymas akcininkams, atsižvelgiant į jų turimų akcijų skaičių. Tačiau vertinant per DDM prizmę, svarbiausi yra grynieji pinigų dividendai – tai dividendai, kuriuos bendrovė išmoka akcininkams tiesiogiai pinigais.

Reguliarieji piniginiai dividendai

Grynieji pinigų dividendai paprastai mokami reguliariai nustatytais intervalais; tokie vadinami reguliariais piniginiais dividendais. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje jie dažnai mokami kas ketvirtį, o Europoje ir Japonijoje – kas pusmetį. Kai kuriose šalyse, įskaitant Kiniją, jie mokami kasmet.

Priešingai reguliariems, papildomi arba specialieji dividendai yra mokami nereguliariai. Tai gali būti dividendai, kuriuos moka bendrovė, neturinti nuolatinio dividendų mokėjimo grafiko, arba papildoma išmoka, kuri papildo reguliarius dividendus. Papildomi dividendai dažnai naudojami ciklinių pramonės šakų įmonėse arba bendrovėse, kurios patiria reikšmingus struktūrinius ar finansinius pokyčius, siekiant lanksčiai paskirstyti akcininkams viršijantį pinigų perteklių.

Svarbu pabrėžti, kad dividendų mokėjimas nėra teisinė įmonės prievolė. Sprendimą dėl dividendų mokėjimo, jų dydžio ir tipo priima bendrovės valdyba. Kai kuriose jurisdikcijose šį sprendimą taip pat turi patvirtinti akcininkai.

Kitos akcininkams suteikiamos vertės formos (nesusijusios su DDM)

Skirtingai nuo piniginių dividendų, tam tikri veiksmai akcininkams gali suteikti papildomų akcijų, o ne grynųjų pinigų, ir jie nėra tiesiogiai naudojami DDM vertinime, nes jie nekeičia bendros įmonės vertės ar akcininko turimo turto dalies, o tik „padalija pyragą“ į mažesnes dalis.

• Akcijų dividendai: Tai dividendų rūšis, kai bendrovė akcininkams išplatina papildomų paprastųjų akcijų vietoj grynųjų pinigų (paprastai nedidelį procentą nuo tuo metu apyvartoje esančių akcijų, pvz., 2–10 %). Akcijų dividendai didina apyvartoje esančių akcijų skaičių, tačiau proporcingai sumažina vienos akcijos vertę. Akcininko nuosavybės dalis įmonėje (procentine išraiška) išlieka ta pati, jei visi gauna proporcingai. Dėl šios priežasties akcijų dividendai neturi įtakos bendrai akcininko turto vertei ir nėra reikšmingi vertinant DDM.
• Akcijų padalijimas (stock split) ir atvirkštinis akcijų padalijimas (reverse stock split): Šie veiksmai yra panašūs į akcijų dividendus tuo, kad jie neturi tiesioginio ekonominio poveikio bendrovei ar akcininkų bendram turtui. Akcijų padalijimas padidina apyvartoje esančių akcijų skaičių ir proporcingai sumažina vienos akcijos kainą (pvz., padalijimas „du už vieną“ reiškia, kad už kiekvieną turimą akciją akcininkas gauna dar vieną papildomą, o akcijos kaina tampa dvigubai mažesnė). Atvirkštinis akcijų padalijimas sumažina apyvartoje esančių akcijų skaičių ir proporcingai padidina vienos akcijos kainą (pvz., padalijimas „viena už dvi“ reiškia, kad už kiekvienas dvi turimas akcijas akcininkas gauna vieną naują, o akcijos kaina tampa dvigubai didesnė). Šie veiksmai keičia tik akcijų skaičių ir kainą už akciją, bet ne bendrą akcininko turto vertę.

Akcijų atpirkimas: Alternatyva piniginiams dividendams

Priešingai nei akcijų dividendai ir akcijų padalijimas, akcijų atpirkimas (arba išpirkimas) yra piniginių dividendų mokėjimo alternatyva. Tai yra sandoris, kurio metu bendrovė naudoja turimus grynuosius pinigus, kad atpirktų dalį savo akcijų iš rinkos. Atpirktos akcijos paprastai nebegali gauti dividendų ar būti naudojamos balsuojant.

Akcijų atpirkimas laikomas lygiaverčiu piniginių dividendų išmokėjimui pagal poveikį akcininkų turtui (kai visos kitos sąlygos lygios), nes sumažinęs apyvartoje esančių akcijų skaičių, jis padidina pelną ir pinigų srautus, tenkančius vienai likusiai akcijai, taip potencialiai didindamas likusių akcijų vertę. Įmonių vadovai nurodo kelias pagrindines priežastis, dėl kurių atperka akcijas: 1) parodyti, kad, jų nuomone, akcijos yra nepakankamai įvertintos, 2) suteikti lankstumo paskirstant pinigus akcininkams (palyginti su reguliariais dividendais), 3) mokesčių efektyvumas (kai kapitalo prieaugio mokesčiai yra mažesni nei dividendų mokesčiai), ir 4) kompensuoti akcijų skaičiaus didėjimą dėl darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių vykdymo.

Reguliarių piniginių dividendų mokėjimo chronologija

Reguliarūs piniginiai dividendai paprastai mokami pagal standartinę chronologiją, prasidedančią, kai bendrovės valdyba paskelbia apie dividendų išmokėjimą:

1. Paskelbimo data (Declaration Date): Diena, kai bendrovės valdyba oficialiai paskelbia apie būsimą dividendą, nurodydama jo dydį ir svarbias datas.
2. Pradžios be dividendų data (Ex-Dividend Date): Pirmoji diena, kai akcijos parduodamos be teisės gauti paskelbtą dividendą. Jei akcijos perkamos šią ar vėlesnę dieną, naujasis savininkas dividendų negaus – juos gaus buvęs savininkas. Ši data yra susijusi su prekybos atsiskaitymo ciklu.
3. Savininko registravimo data (Record Date): Data, kurią bendrovės akcininkų registracijos knygose įrašytas akcininkas bus laikomas akcijos savininku, turinčiu teisę gauti dividendą. Pradžios be dividendų data visada yra prieš savininko registravimo datą, siekiant užtikrinti, kad prekybos sandoriai atsiskaitytų iki registravimo datos.
4. Išmokėjimo data (Payment Date): Diena, kai bendrovė faktiškai išsiunčia (arba perveda) dividendų išmoką akcininkams, kurie buvo užregistruoti savininko registravimo datą.

Supratimas apie skirtingus dividendų tipus, sprendimų priėmimo procesą ir mokėjimo chronologiją yra gyvybiškai svarbus norint teisingai taikyti ir interpretuoti Dividendų diskonto modelį.