Vertinant bendrovę, be akcijų (nuosavo kapitalo) vertės (matuojamos rinkos kapitalizacija), analitikai dažnai naudoja įmonės vertę (Enterprise Value – EV). Įmonės vertė yra alternatyvus vertinimo rodiklis, atspindintis visą bendrovės veiklos verslo vertę. Priskiriamą visiems jos kapitalo teikėjams – tiek akcininkams (paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų), tiek skolintojams.

Įmonės vertė paprastai apskaičiuojama sumuojant rinkos kapitalizaciją, privilegijuotųjų akcijų rinkos vertę ir visos skolos rinkos vertę. Iš šios sumos atimant pinigus ir pinigų ekvivalentus bei trumpalaikes investicijas:

Įmonės Vertė (EV) = Rinkos kapitalizacija + Privilegijuotųjų akcijų rinkos vertė + Skolos rinkos vertė − (Pinigai+Trumpalaikės investicijos)

Kodėl verta naudoti įmonės vertę?

Įmonės vertė yra ypač naudinga šiais atvejais:

• Lyginant skirtingos kapitalo struktūros įmones: Rinkos kapitalizacija atspindi tik nuosavo kapitalo vertę ir yra smarkiai paveikta bendrovės skolos lygio. Įmonės vertė, apimdama tiek nuosavą, tiek skolintą kapitalą. Leidžia geriau palyginti bendrovių veiklos verslų vertę, nepriklausomai nuo to, kiek skolos jos naudoja.
• Vertinant bendrovę perėmimo atveju: Įmonės vertė dažnai vertinama kaip teorinė perėmimo kaina. Įsigyjanti bendrovė, perimdama verslą, paprastai perima ir jo skolas. Bet kartu įgyja ir bendrovės pinigų likučius. EV atspindi šią "grynąją" kainą už veikiantį verslą.

Įmonės vertės daugikliai: EV/EBITDA

Įmonės vertė (EV) dažnai naudojama kuriant įmonės vertės daugiklius (EV Multiples) santykiniam vertinimui. Šie daugikliai lygina visos įmonės vertę su jos veiklos rezultatais. Populiariausias iš jų, ypač Europoje ir JAV, yra EV/EBITDA santykis.

EBITDA (Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation, and Amortization) – tai pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją. Nors tai nėra tikslus pinigų srautų rodiklis (nes neįtraukia darbo kapitalo pokyčių ir gali apimti nepinigines pajamas/išlaidas), EBITDA yra plačiai naudojamas kaip bendras veiklos pinigų srautų generavimo gebėjimo rodiklis prieš mokesčius ir finansavimo sąnaudas bei nepiniginius atskaitymus. EBITDA rodo lėšas, kurios yra prieinamos mokėti palūkanas skolintojams, mokesčius vyriausybei ir dividendus akcininkams, t. y., visų įmonės finansinių suinteresuotųjų subjektų lėšų šaltinį.

Logika, kodėl EBITDA naudojama kaip daliklis (vardiklis) EV daugiklyje, yra ta, kad abu rodikliai (EV ir EBITDA) atspindi vertę arba veiklos rezultatą prieš atskaičiuojant sumas, priklausančias bet kuriam iš įmonės kapitalo teikėjų (tiek skolintojams, tiek akcininkams) ir neįtraukiant nepiniginių sąnaudų.

Kiti galimi vardikliai EV daugikliams gali būti veiklos pajamos (EBIT - Earnings Before Interest and Taxes), pardavimai (Revenue) arba veiklos pinigų srautai (Operating Cash Flow).

EV/EBITDA privalumai lyginant su P/E santykiu:

• Palyginamumas tarp skirtingos kapitalo struktūros įmonių: Kadangi EV ir EBITDA atspindi rodiklius prieš finansavimo sąnaudas, EV/EBITDA daugiklis yra mažiau jautrus bendrovės skolos lygiui nei P/E santykis (kur grynasis pelnas yra po palūkanų sąnaudų). Tai daro EV/EBITDA ypač tinkamu lyginant bendroves su skirtingomis kapitalo struktūromis.
• Naudingumas esant neigiamam pelnui: Net jei bendrovė patiria grynąjį nuostolį (dėl ko P/E santykis tampa beprasmis arba neigiamas), jos EBITDA dažnai išlieka teigiama, leidžiant apskaičiuoti EV/EBITDA daugiklį.
• Pašalina mokesčių ir nusidėvėjimo/amortizacijos įtaką: EBITDA yra prieš mokesčius ir nepiniginius atskaitymus, todėl EV/EBITDA daugiklis nėra iškraipomas šių skirtumų tarp bendrovių.

Iššūkiai apskaičiuojant tikslią įmonės vertę

Nors įmonės vertė yra naudingas rodiklis, jos tikslus apskaičiavimas praktikoje gali kelti sunkumų, ypač dėl skolos vertės nustatymo. Įmonės vertės formulėje reikalaujama visos skolos rinkos vertės, o ne jos balansinės vertės. Rinkoje prekiaujamų obligacijų rinkos kotiruotes gauti galima, tačiau:

• Ne visos bendrovės skolos yra viešai prekiaujamos (pvz., banko paskolos ar privačiai išleistos obligacijos).
• Net ir viešai prekiaujamų obligacijų rinkos kotiruočių gavimas gali būti sudėtingas arba jos gali būti nelikvidžios.

Situacijose, kai tikslios skolos rinkos vertės gauti neįmanoma, analitikai gali bandyti ją įvertinti remdamiesi panašių obligacijų, turinčių panašų terminą, emitento sektorių ir kredito kokybę, dabartiniais rinkos pajamingumais. Tačiau dažnai analitikai tiesiog naudoja skolos balansinę vertę kaip artimiausia rinkos vertės pakaitalą.

Naudoti skolos balansinę vertę vietoj rinkos vertės yra apytikslis sprendimas, nes balansinė vertė neatsispindi dviejų svarbių veiksnių, kurie įtakoja rinkos vertę:

• Rinkos palūkanų normų pokyčiai: Pasikeitus bendrosioms rinkos palūkanų normoms nuo skolos išleidimo momento, obligacijos rinkos vertė pasikeis atvirkščia kryptimi.
• Emitento kredito rizikos pokyčiai: Jei investuotojų suvokimas apie bendrovės gebėjimą grąžinti skolą pasikeitė (t. y., pasikeitė kredito rizika), obligacijos rinkos vertė taip pat pasikeis (padidėjus rizikai, vertė mažės).

Dėl šių iššūkių, įmonės vertės ir jos daugiklių, tokių kaip EV/EBITDA, apskaičiavimas gali turėti tam tikrą paklaidą, ypač jei bendrovės skola yra didelė ir jos rinkos vertę sunku tiksliai nustatyti.