Vertybinių popierių (akcijų) vertinimui analitikai dažniausiai naudoja modelius, skirstomus į tris pagrindines kategorijas.

Dabartinės vertės modelis

Dabartinės vertės modeliai (arba diskontuotų pinigų srautų modeliai). Šie modeliai vertina vidinę vertybinio popieriaus vertę apskaičiuodami visos būsimos naudos (kurią tikimasi gauti iš to popieriaus) dabartinę vertę. Nauda dažnai apibrėžiama kaip:

• Dividendai: Pinigai, kurie, kaip tikimasi, bus paskirstyti akcininkams (naudojant dividendų diskonto modelius, pvz., Gordono pastovaus augimo modelį ar dviejų pakopų dividendų modelius).

• Laisvieji pinigų srautai: Pinigų srautai, kuriuos galima paskirstyti akcininkams po to, kai padengtos kapitalo išlaidos ir apyvartinio kapitalo poreikiai (naudojant laisvųjų pinigų srautų modelius nuosavam kapitalui). Šiai kategorijai priklauso daugybė skirtingo sudėtingumo modelių.

Multiplikatorių modelis

Multiplikatorių modeliai (arba rinkos daugiamačiai modeliai). Šie modeliai paprastosios akcijos vidinę vertę apskaičiuoja remdamiesi akcijų kainų daugikliais arba įmonės vertės daugikliais, gautais iš panašių įmonių rinkos duomenų.

• Akcijos kainos daugikliai: Apskaičiuojami dalinant akcijos kainą iš tam tikro fundamentaliojo kintamojo. Pavyzdžiui, pajamų, pelno, pinigų srautų ar buhalterinės vertės vienai akcijai. Dažni pavyzdžiai yra kainos ir pelno santykis (P/E) arba kainos ir pardavimų santykis (P/S). Fundamentalusis kintamasis gali būti imamas iš praeities duomenų arba būti prognozuojamas ateičiai – svarbu nuosekliai naudoti tą patį laikotarpį visoms lyginamoms įmonėms. Šie daugikliai dažnai naudojami ir santykinėms vertėms palyginti (pvz., lyginant skirtingų įmonių P/E).

• Įmonės vertės (ĮV) daugikliai: Apskaičiuojami dalinant visos įmonės vertę (Enterprise Value – EV) iš tam tikro fundamentaliojo kintamojo, pavyzdžiui, pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba bendros apyvartos. Įmonės vertė (EV) yra bendra įmonės rinkos vertė, iš kurios atimami pinigai ir trumpalaikės investicijos. Paprastosios akcijos vertė gali būti apskaičiuota netiesiogiai pagal EV daugiklį – iš EV atėmus įsipareigojimų ir privilegijuotųjų akcijų vertę gaunama paprastosios nuosavybės vertė.

Turtu pagrįsti vertinimo modelis

Šie modeliai apskaičiuoja paprastosios akcijos vidinę vertę remdamiesi apskaičiuota bendra įmonės turto verte. Iš kurios atimama įsipareigojimų ir privilegijuotųjų akcijų vertė. Dažnai tai atliekama koreguojant turto ir įsipareigojimų buhalterinę vertę (balansinę vertę), kad ji atspindėtų rinkos vertę. Šio metodo pagrindinė teorija yra ta, kad verslo vertė iš esmės lygi jo turto vertės sumai.

Bendrieji Pastebėjimai

Daugelis analitikų, siekdami patikimesnio vertinimo, naudoja daugiau nei vieno tipo modelius. Jie supranta, kad bet koks vertinimo modelis yra realaus pasaulio supaprastinimas ir kad visada egzistuoja neapibrėžtumas dėl modelio tinkamumo ir naudojamų įvesties duomenų tikslumo. Modelio(-ių) pasirinkimas priklauso nuo turimos informacijos, kurią galima įvesti į modelį. Taipat nuo analitiko pasitikėjimo ta informacija bei pasirinkto modelio tinkamumu konkrečiai situacijai. Pradėdami nagrinėti konkrečius modelius, visada turėkite omenyje, kad bet koks vertės modelis yra tik realaus pasaulio supaprastinimas. Net ir sudėtingiausi modeliai negali atspindėti visos tikrovės.