Siekiant iliustruoti vertinimo pagal kainų daugiklius metodą, panagrinėsime dviejų didelių Europos telekomunikacijų bendrovių – Ispanijos „Telefónica S.A.” ir Vokietijos „Deutsche Telekom AG” – finansinius ir rinkos duomenis. „Telefónica” yra pasaulinė telekomunikacijų sektoriaus lyderė, teikianti paslaugas daugiausia Europoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Nuo 1924 m. ji veikia gimtojoje Ispanijoje, tačiau 2017 m. daugiau nei 75 % jos verslo buvo užsienyje. „Deutsche Telekom” taip pat yra didelė ryšių paslaugų teikėja, turinti reikšmingą veiklą už Vokietijos ribų ir teikianti tinklo prieigos, ryšio ir pridėtinės vertės paslaugas.

1 paveikslėlyje pateikiami šių dviejų bendrovių palyginamieji duomenys už 2015–2017 metus, kurie bus naudojami santykiniam vertinimui atlikti.

Daugiklių analizė laiko eilutėse

Analizuodami kiekvienos bendrovės daugiklius per 2015–2017 m. laikotarpį (analizė laiko eilutėse), galime pastebėti tendencijas ir santykinį vertinimą pačios bendrovės istorijos kontekste. Pavyzdžiui:

• "Telefónica" kainos ir pajamų santykis (P/R) 2017 m. (0,8) buvo šiek tiek mažesnis nei šio rodiklio vidurkis per 2015–2017 m. (apytiksliai 0,83).
• "Deutsche Telekom" kainos ir pinigų srautų (P/CF) rodiklis 2017 m. (3,7) buvo mažesnis nei šio rodiklio vidurkis per 2015–2017 m. (apytiksliai 4,43).

Šie laiko eilučių palyginimai rodo, kad 2017 m. abi bendrovės, vertinant pagal šiuos rodiklius, galėjo būti vertinamos palankiau, palyginti su jų pačių nesena istorija.

Tarpusavio palyginimas (Skerspjūvio analizė)

Lygindami "Telefónica" ir "Deutsche Telekom" daugiklius 2017 metais (skerspjūvio analizė), pastebime šiek tiek nevienareikšmiškus rezultatus:

• "Deutsche Telekom" kainos ir pajamų (P/R), kainos ir pinigų srautų (P/CF) ir kainos ir pelno (P/E) daugikliai 2017 m. buvo lygūs arba didesni nei "Telefónica" atitinkami rodikliai. Pagal šiuos daugiklius, "Telefónica" atrodė vertinama patraukliau (pigiau) nei "Deutsche Telekom".
• Tačiau "Telefónica" kainos ir balansinės vertės (P/B) rodiklis 2017 m. (2,4) buvo žymiai didesnis nei "Deutsche Telekom" (1,5). Tai rodo, kad "Telefónica" rinkos kaina buvo aukštesnė, palyginti su jos balansine nuosavybės verte, nei "Deutsche Telekom" atveju.

Analitikas, nagrinėjantis šiuos prieštaringus rezultatus, turėtų ieškoti papildomos informacijos, kuri gali padėti paaiškinti šiuos skirtumus. Pavyzdžiui, P/E santykis, kuris lygina kainą su grynuoju pelnu, gali būti paveiktas skirtumų bendrovių kapitalo struktūroje (palūkanų sąnaudos), mokesčių tarifų ar nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų, nes šie elementai įtakoja grynąjį pelną.

Norint geriau palyginti bendrovių veiklą be šių faktorių įtakos, naudinga panagrinėti kainos ir EBITDA santykį. EBITDA (Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation, and Amortization) yra pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją – rodiklis, atspindintis bendrovės veiklos pelningumą. Apskaičiuokime kainos ir EBITDA santykį (apytiksliai, naudodami rinkos kapitalizaciją) abiem bendrovėms 2017 m.:

• "Telefónica" EBITDA 2017 m. buvo 16,4 mlrd. EUR. Rinkos kapitalizacija 2017 m. pabaigoje buvo apie 7,93 €/akcija×5122,9 mln. akcijų≈40,63 mlrd. EUR. Kainos ir EBITDA santykis (apytikslis): 16,4 mlrd. EUR40,63 mlrd. EUR​≈2,48. Tekste nurodyta 2,5. Kaina/EBITDA (Telefoˊnica)2017​≈2,5
• "Deutsche Telekom" EBITDA 2017 m. buvo 20,7 mlrd. EUR. Rinkos kapitalizacija 2017 m. pabaigoje buvo apie 13,42 €/akcija×4740,2 mln. akcijų≈63,63 mlrd. EUR. Kainos ir EBITDA santykis (apytikslis): 20,7 mlrd. EUR63,63 mlrd. EUR​≈3,07. Tekste nurodyta 3,1. Kaina/EBITDA (Deutsche Telekom)2017​≈3,1

Tai, kad "Deutsche Telekom" kainos ir EBITDA santykis (3,1) yra didesnis nei "Telefónica" (2,5), rodo, kad rinka "Deutsche Telekom" veiklą vertina aukščiau, palyginti su jos operaciniu pelningumu (pelnu iki finansinių sąnaudų, mokesčių ir nusidėvėjimo/amortizacijos). Tai gali paaiškinti ir aukštesnį "Deutsche Telekom" P/E santykį – aukštesnis operacinis pelningumas (EBITDA) arba geresnės veiklos perspektyvos (kurios lemia aukštesnį EBITDA daugiklį) gali pagrįsti didesnį P/E net ir atsižvelgiant į skirtumus palūkanų, mokesčių ar nusidėvėjimo srityse. Atrodo, kad skirtumą lemia veiklos rezultatų vertinimas, o ne tik finansinės ar mokesčių sąnaudos.

Vertinimo pagal Kainų Daugiklius Privalumai

• Santykiniai palyginimai: Leidžia greitai palyginti bendrovės vertinimą tiek su panašiomis įmonėmis konkrečiu metu (skerspjūvio analizė), tiek su jos pačios istoriniu vertinimu (laiko eilučių analizė).
• Paprastumas ir prieinamumas: Daugiklius lengva apskaičiuoti naudojant viešai prieinamus finansinius duomenis, o daugelis finansų portalų ir publikacijų juos pateikia jau apskaičiuotus.
• Intuityvumas: Daugelis daugiklių (pvz., P/E) yra lengvai suprantami investuotojams.
• Naudingumas pramonės/sektoriaus analitikams: Padeda greitai identifikuoti potencialiai neįvertintas ar pervertintas akcijas tam tikrame sektoriuje.

Perspėjimai ir Trūkumai

• Santykinis vs. Vidinės Vertės Vertinimas: Akcija gali atrodyti santykinai pigi (mažas daugiklis) lyginant su lyginamaisiais objektais, bet iš tikrųjų būti pervertinta, jei visa lyginamoji grupė ar rinka yra pervertinta, lyginant su jų vidine verte, apskaičiuota, pavyzdžiui, diskontuotų pinigų srautų modeliais.
• Apskaitos Skirtumai: Skirtingose šalyse taikomi skirtingi apskaitos standartai (pvz., IFRS, US GAAP) ir bendrovių pasirinkti apskaitos metodai gali lemti sunkiai palyginamus rodiklius (pajamas, pelną, balansinę vertę, pinigų srautus), kas iškraipo ir daugiklių palyginamumą. Dėl to net ir panašių bendrovių daugikliai gali būti sunkiai palyginami.
• Lyginamųjų Objektų Parinkimas: Rasti tikrai palyginamas bendroves yra sudėtinga. Net ir panašios įmonės gali skirtis augimu, rizika, kapitalo struktūra ar verslo segmentais, o tai turėtų atsispindėti jų daugikliuose.
• Cikliškumas: Cikliškų įmonių daugikliai gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo esamos ekonominės ciklo fazės, todėl daugiklis, kuris atrodo žemas recesijos metu, gali būti normalus ar net aukštas piko metu.