Biržoje prekiaujamas fondas (angl. Exchange-Traded Fund, ETF) yra viena populiariausių šiuolaikinių investavimo priemonių. Apjungianti tradicinių investicinių fondų ir pavienių akcijų savybes. Tai yra investicinis fondas, kurio akcijomis (vienetais) galima laisvai prekiauti vertybinių popierių biržoje visos prekybos dienos metu. Lygiai taip pat, kaip ir įprastomis bendrovių akcijomis. Pagrindiniai ETF privalumai – momentinė diversifikacija, nes vienas ETF vienetas suteikia nuosavybę į dešimtis ar net šimtus skirtingų vertybinių popierių. Taip sumažinant pavienės akcijos riziką. Be to, ETF dažnai pasižymi mažesniais valdymo mokesčiais nei tradiciniai investiciniai fondai ir dideliu skaidrumu. Nes dauguma jų kasdien atskleidžia savo portfelio sudėtį, leisdami investuotojams tiksliai žinoti, į ką jie investuoja. ETF, kaip ir akcijos, gali būti perkami panaudojant svertą (su marža). Parduodami skolon (angl. short selling) ir naudojami įvairioms investavimo strategijoms.

Depozitoriumo pakvitavimų krepšeliai ETF formatu

Taikant šį ETF modelį tarptautiniam investavimui, atsiranda specifinė jų rūšis. Biržos prekybos sąrašus įtrauktų depozitoriumo pakvitavimų krepšelis (angl. Basket of Listed Depositary Receipts, BLDR), arba tiesiog depozitoriumo pakvitavimų ETF. Šie fondai sprendžia problemą, su kuria susiduria investuotojas. Norintis plačiai investuoti į tam tikro regiono ar sektoriaus užsienio įmones. Užuot pačiam atlikus tyrimą, atidarius dešimtis pozicijų ir mokėjus daug komisinių mokesčių perkant atskirus depozitoriumo pakvitavimus (DR), galima įsigyti vieną šio ETF vienetą. Vietoje įprastų akcijų, šio tipo ETF portfelį sudaro būtent depozitoriumo pakvitavimai. Dažniausiai Amerikos depozitoriumo pakvitavimai (ADR), o fondo tikslas – sekti indekso, sudaryto iš šių DR, vertės pokyčius.

Investuotojui tai suteikia didelį patogumą ir efektyvumą. Pavyzdžiui, „Invesco BLDRS Asia 50 ADR Index Fund“ yra pagal rinkos kapitalizaciją svertinis ETF, kuris leidžia vienu sandoriu įsigyti portfelį, atspindintį 50-ies didžiausių Azijos bendrovių. Kurių ADR yra kotiruojami JAV biržose. Be plačių regioninių ETF, gali būti ir siauresnės specializacijos fondų. Pavyzdžiui, sekančių tik Kinijos technologijų sektoriaus ADR, Brazilijos aukštus dividendus mokančių bendrovių ADR ar besivystančių rinkų finansų sektoriaus ADR.

Depozitoriumo pakvitavimų ETF: rizikų spektras

Vis dėlto, kaip ir bet kuri investicija, depozitoriumo pakvitavimų ETF yra susiję su tam tikromis rizikomis, kurias būtina suprasti. Pirmiausia, fondo vertė tiesiogiai priklauso nuo jį sudarančių užsienio bendrovių veiklos rezultatų. Tad jei šios įmonės susidurs su sunkumais, ETF vertė kris. Antra, investuotojas prisiima ir geopolitinę bei šalies riziką: politinis ar ekonominis nestabilumas regione, kuriame veikia fondo įmonės. Gali neigiamai paveikti investicijos vertę.

Trečia, ir labai svarbi, yra valiutos kurso rizika. Nors pats ETF prekiaujamas vietos valiuta (pvz., JAV doleriais). Jo grynojo turto vertė (GTV) yra veikiama valiutų kursų svyravimų tarp JAV dolerio ir tų šalių valiutų, kuriose veikia portfelio įmonės. Jei, pavyzdžiui, Azijos šalių valiutos pinga JAV dolerio atžvilgiu. ETF vertė doleriais gali kristi, net jei pačių akcijų kainos vietos valiutomis nekinta. Galiausiai, egzistuoja ir nedidelė sekimo paklaidos rizika (angl. tracking error). Kai fondo grąža šiek tiek skiriasi nuo indekso, kurį jis seka, grąžos.

Apibendrinimas

Apibendrinant, depozitoriumo pakvitavimų ETF yra galingas ir patogus įrankis, leidžiantis investuotojams lengvai pasiekti diversifikuotus tarptautinių akcijų portfelius. Tačiau prieš investuojant būtina įvertinti ne tik potencialią grąžą, bet ir specifines su tarptautinėmis rinkomis bei valiutų svyravimais susijusias rizikas.