Technologinės naujovės ir elektroninių informacijos mainų plėtra (pvz., elektroninės prekybos platformos, internetas) paspartino pasaulinių finansų rinkų integraciją ir augimą. Kaip minėta anksčiau, pastaraisiais metais pasaulinės kapitalo rinkos augo gerokai sparčiau nei pasaulinis BVP. Tiek pirminės, tiek antrinės tarptautinės rinkos patyrė teigiamą poveikį dėl pagerėjusių galimybių greitai ir laisvai keistis informacija. Didesnė akcijų rinkų integracija palengvino ir atpigino bendrovėms kapitalo pritraukimą bei akcininkų rato plėtrą už savo šalies ribų. Integracija taip pat suteikė investuotojams daugiau galimybių investuoti į užsienio įmones. Tai leido investuotojams efektyviau diversifikuoti portfelius ir pagerinti jų rizikos ir grąžos santykį. Įtraukiant turto klases, kurių koreliacija su vietos rinkos turtu yra menkesnė.

Tarptautinių investicijų kliūtys

Viena iš kliūčių tarptautiniam investavimui yra tai, kad daugelis valstybių vis dar taiko apribojimus užsienio asmenims ir bendrovėms. Siekiantiems investuoti į tos šalies įmones. Šie apribojimai dažniausiai grindžiami trimis pagrindinėmis priežastimis:

1. Pirma, siekiama apriboti užsienio investuotojų įtaką šalies bendrovėms. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės neleidžia užsieniečiams įsigyti vietos įmonių kontrolinių akcijų paketų.
2. Antra, kai kurios šalys reikalauja, kad užsienio bendrovės, veikiančios jų teritorijoje, užtikrintų vietos investuotojų dalyvavimą nuosavybėje. Pavyzdžiui, Švedijos namų apstatymo reikmenų mažmenininkė IKEA susidūrė su sunkumais investuodama kai kuriose Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalyse. Nes vietos valdžios institucijos reikalavo, kad dalis IKEA parduotuvių nuosavybės priklausytų vietos subjektams, o ne leistų IKEA išlaikyti visišką kontrolę.
3. Trečia, siekiama sumažinti kapitalo srautų į vidaus akcijų rinkas ir iš jų keliamą nepastovumą. Pavyzdžiui, viena pagrindinių 1997–1998 m. Azijos finansų krizės pasekmių buvo staigus ir didelis kapitalo nutekėjimas. Iš tokių besivystančių rinkų kaip Tailandas, Indonezija ir Pietų Korėja. Šis nutekėjimas lėmė staigų tų šalių akcijų rinkų nuosmukį, ženklų valiutų nuvertėjimą. Todėl daugelio šalių vyriausybės įvedė kapitalo srautų kontrolės priemones. Šiandien daugelis šių rinkų yra sukaupusios didesnes užsienio valiutos atsargas, kad galėtų geriau atsispirti kapitalo nutekėjimui. Būdingam ekonomikos ciklų svyravimams ir finansų rinkų sukrėtimams.

Besivystančių rinkų priėjimas prie pasaulinio kapitalo

Tyrimai rodo, kad užsienio nuosavybės apribojimų mažinimas ilguoju laikotarpiu teigiamai veikia akcijų rinkos rezultatus. Nors apribojimai įvairiose šalyse vis dar labai skiriasi, pastebima tendencija leisti didesnį užsienio kapitalo dalyvavimą. Pavyzdžiui, Australija įgyvendino mokesčių reformas, siekdama paskatinti tarptautinę paklausą jos valdomiems fondams ir taip sustiprinti savo, kaip tarptautinio finansų centro, vaidmenį.

Per pastaruosius du dešimtmečius išryškėjo trys pagrindinės tendencijos: a) vis daugiau bendrovių leidžia akcijas užsienio rinkose; b) daugėja bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkose; c) auga dvigubo listingavimo (kai bendrovės akcijos vienu metu kotiruojamos ir jomis prekiaujama dviejose ar daugiau rinkų) populiarumas.

Šios tendencijos ypač naudingos besivystančių rinkų bendrovėms, nes joms nebereikia apsiriboti kapitalo pritraukimo galimybėmis ar likvidumo stoka vidaus rinkose. Tokioms bendrovėms lengviau pritraukti kapitalą išsivysčiusių šalių rinkose, kurios paprastai pasižymi didesniu likvidumu. Griežtesniais finansinės atskaitomybės reikalavimais ir aukštesniais apskaitos standartais.

Tarptautinės biržos ir įmonių skaidrumas

Akcijų kotiravimas tarptautinėse biržose suteikia daug privalumų. Tai gali pagerinti investuotojų informuotumą apie bendrovės produktus ir paslaugas, padidinti jos akcijų likvidumą bei pagerinti įmonės skaidrumą dėl platesnio rinkos dėmesio ir poreikio laikytis griežtesnių informacijos atskleidimo reikalavimų.

Technologinė pažanga taip pat palengvino investuotojams prekybą akcijomis užsienio rinkose. Pavyzdžiui, Vokietijos draudimo milžinė „Allianz SE“ neseniai išbraukė savo akcijas iš Niujorko vertybinių popierių biržos ir kai kurių kitų Europos rinkų, nes tarptautiniai investuotojai vis aktyviau prekiavo jos akcijomis pagrindinėje bendrovės rinkoje – Frankfurto vertybinių popierių biržoje.

Paveiksle pateiktas Vokietijos chemijos korporacijos BASF pavyzdys iliustruoja, kaip globalėja stambių bendrovių institucinių akcininkų bazė.

Paveikslas. BASF akcininkų pasiskirstymo pavyzdys (2018 m. kovo mėn. duomenys)

BASF yra viena didžiausių viešai valdomų bendrovių, turinti per 500 000 akcininkų ir didelį kiekį laisvai cirkuliuojančių akcijų. 2018 m. kovo mėn. akcininkų struktūros analizė parodė tokį pasiskirstymą:

• Vokietija: 40 % (iš jų 12 % sudarė Vokietijos instituciniai investuotojai, o didžioji dalis likusių 28 % – privatūs Vokietijos investuotojai).
• Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada: 21 % (instituciniai investuotojai).
• Jungtinė Karalystė ir Airija: 12 % (instituciniai investuotojai).
• Likusi Europa: 17 % (instituciniai investuotojai).
• Neidentifikuoti akcininkai: 6 %.
• Kitos pasaulio šalys: 4 %.

Šie duomenys rodo, kad nors privatūs investuotojai daugiausia yra iš Vokietijos, institucinių investuotojų portfelis yra plačiai diversifikuotas geografiškai, su reikšmingomis dalimis iš Šiaurės Amerikos ir kitų Europos šalių.