Anksčiau daugiausia kalbėjome apie nuosavybės vertybinius popierius, kurie išleidžiami ir kuriais prekiaujama viešosiose rinkose bei biržose. Tačiau nuosavybės vertybiniai popieriai gali būti leidžiami ir jais prekiaujama taip pat ir privataus kapitalo rinkose. Privatūs nuosavybės vertybiniai popieriai pirmiausia siūlomi instituciniams investuotojams neviešai, pavyzdžiui, privataus platinimo būdu.

Kadangi šie vertybiniai popieriai nėra kotiruojami viešosiose biržose, jiems neegzistuoja aktyvi antrinė rinka. Dėl to privataus kapitalo vertybiniai popieriai neturi rinkoje nustatomų kainų. Pasižymi mažu likvidumu, o jų prekyba reikalauja tiesioginių derybų tarp investuotojų. Taip pat gali būti sudėtinga gauti finansines ataskaitas ir kitą reikšmingą informaciją. Būtiną tikrajai privataus kapitalo vertybinių popierių vertei įvertinti, nes reguliavimo institucijos dažniausiai neįpareigoja tokius vertybinius popierius išleidusių bendrovių viešinti šią informaciją.

Išskiriamos trys pagrindinės privataus kapitalo investicijų rūšys: rizikos kapitalas, svertinis išpirkimas (angl. leveraged buyout, LBO) ir privačios investicijos į biržoje kotiruojamų bendrovių akcinį kapitalą (angl. private investment in public equity, PIPE).

Rizikos kapitalo vaidmuo verslo augime

Rizikos kapitalo investicijomis suteikiamas pradinis, ankstyvosios stadijos arba plėtros etapas finansavimas jaunoms įmonėms. Kurioms reikalingas papildomas kapitalas augimui. Šios lėšos vėliau naudojamos įmonės produktų kūrimui ir plėtrai finansuoti. Rizikos kapitalo investuotojais gali būti įvairūs subjektai: nuo šeimos narių ir draugų iki pasiturinčių asmenų bei specializuotų privataus kapitalo fondų.

Kadangi rizikos kapitalo investuotojams suteikiami nuosavybės vertybiniai popieriai nėra viešai prekiaujami. Jie dažniausiai įsipareigoja investuoti lėšas ilgesniam laikotarpiui. Galimybė pasitraukti iš investicijos (ją parduoti) paprastai atsiranda per 3–10 metų nuo pradinės investicijos. Šių privataus kapitalo investuotojų investicijos grąža priklauso nuo kainos, už kurią jų turimi vertybiniai popieriai gali būti parduoti. Kai pradedančioji įmonė pirmą kartą pasiūlo akcijas viešai (atlieka pirminį viešąjį akcijų siūlymą – IPO) arba kai akcijos parduodamos kitiems investuotojams.

Įmonių privatizavimas per LBO ir MBO sandorius

Svertinis išpirkimas (angl. leveraged buyout, LBO) įvyksta, kai investuotojų grupė (pvz., įmonės vadovybė ar privataus kapitalo partnerystė) panaudoja reikšmingą skolinto kapitalo dalį visoms biržoje kotiruojamos bendrovės paprastosioms akcijoms įsigyti. Kai įmonę įsigyjančią investuotojų grupę daugiausia sudaro jos pačios vadovai. Toks sandoris vadinamas vadovybės išpirkimu (angl. management buyout, MBO).

Įsigijus akcijas, jomis nebebeprekiaujama biržoje, ir investuotojų grupė įgyja visišką bendrovės kontrolę. Kitaip tariant, įmonė tampa nebevieša – ji privatizuojama. Bendrovės, tinkamos tokio tipo sandoriams, dažniausiai turi daug nepakankamai įvertinto turto (kurį galima parduoti ir taip sumažinti skolą). Bei generuoja stabilius pinigų srautus (naudojamus skolos palūkanoms ir pagrindinei daliai padengti). Galutinis svertinio ar vadovybės išpirkimo tikslas – restruktūrizuoti įsigytą bendrovę ir vėliau ją vėl paversti vieša, pasiūlant naujas akcijas pirminėje rinkoje.

PIPE investicijos: galimybės ir priežastys

Trečioji privataus kapitalo investicijų rūšis – tai privačios investicijos į biržoje kotiruojamų bendrovių akcinį kapitalą (angl. private investment in public equity, PIPE). Tokių investicijų dažniausiai ieško biržoje kotiruojama bendrovė. Kuriai skubiai reikia papildomo kapitalo ir kuri yra pasirengusi parduoti reikšmingą savo akcijų dalį privačiam investuotojui ar jų grupei.

Pavyzdžiui, bendrovei gali prireikti per trumpą laiką pritraukti daug naujo nuosavo kapitalo dėl didelių plėtros perspektyvų. Aukšto įsiskolinimo lygio ar sparčiai prastėjančių veiklos rezultatų. Atsižvelgiant į poreikio skubumą ir reikalingo kapitalo dydį. Privatus investuotojas gali gauti progą įsigyti bendrovės akcijų su ženklia nuolaida, palyginti su jų kaina biržoje. Neseniai įvykęs sveikatos priežiūros bendrovės „TapImmune“ PIPE sandoris, apėmęs ir siūlomą susijungimą su „Maker Therapeutics“.

PIPE sandorio pavyzdys

Džeksonvilis, Florida, 2018 m. birželio 8 d. – „TapImmune Inc.“ (NASDAQ: TPIV), klinikinės stadijos imunoonkologijos bendrovė, šiandien pranešė sudariusi vertybinių popierių pirkimo sutartį su tam tikrais instituciniais ir akredituotais investuotojais dėl privačios bendrovės nuosavybės vertybinių popierių platinimo. Privatų platinimą koordinuos „New Enterprise Associates“ (NEA), o jame taip pat dalyvaus „Aisling Capital“, „Perceptive Advisors“ bei kiti nauji ir esami investuotojai.

Numatoma, kad privatus vertybinių popierių platinimas bus baigtas kartu su anksčiau, 2018 m. gegužės 15 d., paskelbtu siūlomu „TapImmune Inc.“ ir „Marker Therapeutics, Inc.“ susijungimo sandorio užbaigimu. Užbaigus privatų platinimą, „TapImmune“ išleis 17 500 000 paprastųjų akcijų, kurių vienos akcijos kaina sieks 4,00 JAV dolerio. Tikimasi, kad bendra siūlymo vertė (neatskaičius platinimo agento mokesčių ir kitų su siūlymu susijusių išlaidų) sudarys 70 mln. JAV dolerių.

Be to, „TapImmune“ išleis 13 125 000 paprastųjų akcijų pirkimo varantų. Šių varantų įsigijimo kaina bus 5,00 JAV dolerių už akciją, o patys varantai galios penkerius metus nuo jų išleidimo dienos. Sandorio užbaigimas priklausys nuo „Marker“ susijungimo įvykdymo, „TapImmune“ akcininkų pritarimo (kaip to reikalaujama pagal NASDAQ vertybinių popierių rinkos taisykles) bei kitų įprastų sandorio užbaigimo sąlygų.

Numatoma, kad sandoris bus baigtas iki 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigos. Nors pasaulinė privataus kapitalo rinka yra mažesnė nei viešojo kapitalo rinka, per pastaruosius tris dešimtmečius ji gerokai išaugo. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo užsakymu atliktu privataus kapitalo rinkos tyrimu, apimančiu 1970–2007 m. laikotarpį, duomenimis, svertinių išpirkimų būdu buvo panaudota apie 3,6 trilijono JAV dolerių skolinto ir nuosavo kapitalo.

Privatus kapitalas: nuo greitų sandorių prie ilgalaikės vertės kūrimo

Augimo tempas išliko panašus ir vėliau: 2008–2017 m. įvykdyta sandorių už dar 2,9 trilijono JAV dolerių.17 Nors XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose daugiausia privataus kapitalo investicijų teko JAV ir Jungtinės Karalystės rinkoms, pastaraisiais metais investicijos už šių rinkų ribų pastebimai padidėjo. Taip pat išaugo privataus kapitalo fondų valdomų įmonių skaičius. Pavyzdžiui, XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje privataus kapitalo fondams priklausė mažiau nei 2 000 bendrovių, o 2017 m. pradžioje šis skaičius pasaulyje viršijo 20 000. Per tą patį laikotarpį pailgėjo ir privataus kapitalo investicijų laikymo trukmė: nuo 3–5 metų (XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose) iki maždaug 10 metų.

Ilgesni investicijų laikymo laikotarpiai suteikė privataus kapitalo investuotojams daugiau laiko efektyviai ir kantriai spręsti esmines įmonių veiklos problemas bei valdyti jas taip, kad būtų kuriama ilgalaikė vertė. Dėl ilgesnių laikymo laikotarpių privataus kapitalo fondai vis dažniau renkasi investuoti į konvertuojamąsias privilegijuotąsias akcijas. Jos suteikia investuotojams didesnį bendrosios grąžos potencialą, nes užtikrina dividendų mokėjimą ir galimybę konvertuoti šias akcijas į paprastąsias akcijas pirminio viešojo siūlymo (IPO) metu.

Viešumo ir privatumo įtaka įmonių valdymui

Vadovaujant biržoje kotiruojamai bendrovei, dažnai jaučiamas spaudimas koncentruotis į trumpalaikius rezultatus (pavyzdžiui, į analitikų prognozuojamus ketvirčio pardavimų ir pelno tikslus, kurie orientuoti į trumpalaikį akcijų kainų pokytį), o ne į ilgalaikį tvarų pajamų ir pelno augimą. Tapusi nevieša, bendrovės vadovybė gali labiau susitelkti į ilgalaikę perspektyvą ir išvengti tam tikrų išlaidų, būdingų viešai bendrovei. Tai apima išlaidas, susijusias su reguliavimo ir biržos reikalavimų laikymusi, ryšių su investuotojais skyriaus, atsakingo už bendravimą su akcininkais ir žiniasklaida, išlaikymu bei kas ketvirtį rengiamomis konferencijomis analitikams.

Kaip minėta anksčiau, viešosios akcinio kapitalo rinkos yra gerokai didesnės nei privataus kapitalo ir suteikia įmonėms platesnes galimybes pritraukti kapitalą. Šiuo kapitalu vėliau aktyviai prekiaujama antrinėse rinkose. Būdamos viešos, įmonės yra labiau skatinamos laikytis skaidrumo principų įmonių valdymo ir vadovų atlygio srityse, taip užtikrinant veikimą akcininkų interesų labui. Iš tiesų, kai kurie tyrimai rodo, kad privataus kapitalo valdomų įmonių valdymo efektyvumo rodikliai gali būti žemesni. Tai galima sieti su mažesne akcininkų, analitikų ir kitų suinteresuotųjų šalių įtaka vadovybei, kai įmonės valdymo praktika ir kita politika nėra viešai prieinama.