Investuotojai gali įvairiais būdais investuoti į užsienio įmonių nuosavybės vertybinius popierius. Akivaizdžiausias būdas – tiesiogiai pirkti ir parduoti vertybinius popierius užsienio rinkose. Šis kelias dažnai pasirenkamas siekiant prieigos prie unikalių, sparčiai augančių bendrovių. Neprieinamų vietinėje rinkoje, arba tikintis didesnės grąžos, nepaisant su tuo susijusių rizikų. Tiesa, norint tiesiogiai veikti užsienio biržose. Paprastai reikalinga speciali tarptautinės prekybos sąskaita pas finansų maklerio įmonę ar banką, suteikiantį tokias paslaugas.

Tiesioginio investavimo iššūkiai

Vis dėlto, renkantis tiesioginį investavimą, kyla nemažai iššūkių. Pirmiausia, visi sandoriai – įskaitant akcijų pirkimą ir pardavimą. Dividendų gavimą bei kapitalo prieaugio realizavimą – vykdomi užsienio bendrovės nacionaline valiuta, o ne investuotojo šalies valiuta. Tai reiškia, kad investuotojo pelnas ar nuostolis priklauso ne tik nuo akcijos kainos pokyčio, bet ir nuo užsienio valiutos kurso svyravimų investuotojo nacionalinės valiutos atžvilgiu. Pavyzdžiui, net jei akcijos kaina užsienio valiuta pakilo, tačiau ta užsienio valiuta atpigo investuotojo valiutos atžvilgiu. Reali grąža gali sumažėti ar net tapti neigiama. Dividendų konvertavimas ir pervedimas į investuotojo šalį taip pat gali būti susijęs su papildomais mokesčiais ir valiutos keitimo kaštais.

Be valiutų rizikos, investuotojai turi detaliai išmanyti konkrečios užsienio rinkos prekybos, kliringo ir atsiskaitymų taisykles bei procedūras. Kiekviena šalis turi savitus vertybinių popierių rinkos įstatymus, skirtingus investuotojų apsaugos lygius. Atsiskaitymo ciklus (pvz., T+1, T+2) bei biržos darbo valandas, kurios gali nesutapti su investuotojui įprastomis. Taip pat skiriasi dividendų ir kapitalo prieaugio apmokestinimo tvarka. Todėl gali tekti susidurti su dvigubo apmokestinimo problemomis arba sudėtingomis mokesčių deklaravimo procedūromis tiek užsienio šalyje, tiek savoje.

Skaidrumo ir rizikos iššūkiai užsienio rinkose

Tiesioginis investavimas taip pat gali reikšti mažesnį skaidrumą ir didesnį kintamumą. Audituota finansinė informacija apie užsienio bendroves gali būti skelbiama nereguliariai arba ne tokiu išsamiu formatu, kaip įprasta investuotojo namų rinkoje. Finansinės ataskaitos gali būti rengiamos pagal vietinius apskaitos standartus (vietinius GAAP), o ne pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Todėl jas sunkiau analizuoti ir palyginti su kitų šalių įmonių ataskaitomis. Informacija apie bendrovę dažnai skelbiama tik vietos kalba, kas sukuria papildomą barjerą ir didina informacinę asimetriją. Mažesnio likvidumo rinkose gali būti didesni skirtumai tarp pirkimo ir pardavimo kainų (angl. bid-ask spread), o stambesnius pavedimus įvykdyti be neigiamo poveikio akcijos kainai tampa sudėtingiau.

Galiausiai, svarbu nepamiršti ir politinės bei ekonominės rizikos, kuri ypač aktuali investuojant kai kuriose besivystančiose ar politiškai nestabiliose rinkose. Politiniai neramumai, netikėti vyriausybės politikos pokyčiai. Turto nacionalizacijos grėsmė ar staigūs ekonominiai sukrėtimai (pvz., hiperinfliacija, bankų krizės) gali turėti itin neigiamą ir sunkiai prognozuojamą poveikį investicijų vertei.

Depozitoriumo pakvitavimai ir pasaulinės akcijos

Norėdami išvengti daugelio šių sunkumų, investuotojai gali rinktis alternatyvius vertybinius popierius. Šie finansiniai instrumentai buvo sukurti būtent tam, kad palengvintų tarptautinį investavimą ir sumažintų anksčiau minėtus tiesioginio investavimo trūkumus. Populiariausios alternatyvos yra depozitoriumo pakvitavimai ir pasaulinės vardinės akcijos.

Depozitoriumo pakvitavimai (angl. Depositary Receipts, DR) yra sertifikatai, išleisti vietos banko (investuotojo šalyje), kurie atstovauja tam tikram skaičiui užsienio bendrovės akcijų Šios užsienio bendrovės akcijos yra saugomos banke-kastodiane jų kilmės šalyje. Bene žinomiausias DR pavyzdys – Amerikos depozitoriumo pakvitavimai (ADR), kuriais aktyviai prekiaujama JAV vertybinių popierių biržose ir atsiskaitoma JAV doleriais. Pasaulinės vardinės akcijos (angl. Global Registered Shares, GRS) yra pačios bendrovės akcijos, sukurtos taip, kad jomis būtų galima lengvai prekiauti keliose biržose skirtingose šalyse ir atitinkamai skirtingomis valiutomis, nors investuotojas jas dažniausiai perka ir parduoda savo vietos valiuta per vietinę biržą.

Alternatyvos tiesioginiam investavimui

Investuojant per šiuos alternatyvius instrumentus, gerokai sumažėja rūpesčių dėl valiutos keitimo, nes kainos paprastai nurodomos ir dividendai mokami investuotojo vietos valiuta. Prekyba vyksta investuotojui įprastoje biržoje, laikantis jam pažįstamų taisyklių, procedūrų ir prekybos valandų. Informacija apie šiuos vertybinius popierius dažnai teikiama investuotojo gimtąja kalba, o pačios priemonės ir jas netiesiogiai atstovaujančios užsienio bendrovės neretai privalo laikytis vietos rinkos reguliavimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų. Tai padidina skaidrumą, palengvina analizę ir sustiprina investuotojų apsaugą, palyginti su tiesioginiu investavimu į mažiau pažįstamas rinkas.

Tolesniuose skyriuose bus išsamiau aptarti įvairūs konkretūs vertybiniai popieriai, suteikiantys galimybę investuoti užsienio rinkose, įskaitant minėtus depozitoriumo pakvitavimus ir kitus struktūrizuotus produktus.