Investuotojo bendrąją grąžą iš nuosavybės vertybinių popierių (akcijų) sudaro keli pagrindiniai komponentai. Suprasti kiekvieną iš jų yra būtina norint teisingai įvertinti investicijos potencialą.

Pagrindiniai grąžos komponentai: kaina ir dividendai

Bendra investuotojo grąža gaunama iš dviejų pagrindinių šaltinių:

1. Kainos pokytis (kapitalo prieaugis): Tai pelnas arba nuostolis, gaunamas dėl akcijos kainos pokyčio per tam tikrą laikotarpį. Kitaip tariant, tai skirtumas tarp akcijos pardavimo ir pirkimo kainos.
2. Dividendai: Tai piniginės išmokos, kurias įmonė paskirsto savo akcininkams iš uždirbto pelno.

Bendra grąža per periodą t apskaičiuojama pagal šią formulę:

Rt​=Pt−1​(Pt​−Pt−1​)+Dt​​

Kur:

• Rt​ – Bendra grąža per periodą.
• Pt​ – Akcijos kaina periodo pabaigoje.
• Pt−1​ – Akcijos kaina periodo pradžioje.
• Dt​ – Išmokėti dividendai per periodą.

Įmonės dividendų politika dažnai priklauso nuo jos gyvavimo ciklo etapo:

• Augančios įmonės (ankstyvasis etapas) paprastai nemoka dividendų. Visą pelną jos reinvestuoja į plėtrą, siekdamos spartesnio augimo.
• Brandžios įmonės dažnai turi ribotas augimo galimybes, todėl perteklinį pelną ir pinigų srautus grąžina investuotojams reguliariais dividendais arba supirkdamos savo akcijas.

Trečiasis veiksnys: valiutų kursų įtaka

Investuojant į užsienio įmonių akcijas ar depozitoriumo pakvitavimus (pvz., ADR), atsiranda trečias grąžos šaltinis – pelnas arba nuostolis dėl valiutos kurso pokyčių. Investuotojo galutinė grąža priklauso nuo to, kaip jo šalies valiuta kinta užsienio akcijų valiutos atžvilgiu.

Pavyzdžiui, JAV investuotojas perka Japonijos įmonės akcijas:

• Jei jena JAV dolerio atžvilgiu pabrangsta 10 %, o akcijų grąža Japonijoje yra 10 %, bendra investuotojo grąža JAV doleriais bus maždaug 20 %.
• Jei jena JAV dolerio atžvilgiu atpinga 10 %, o akcijų grąža Japonijoje yra 10 %, bendra investuotojo grąža JAV doleriais bus maždaug 0 %.

Svarbiausia paslaptis: reinvestuojamų dividendų galia

Investuotojai, kurie vertina tik akcijos kainos augimą, ignoruoja vieną svarbiausių ilgalaikio turto auginimo variklių – sudėtines palūkanas, gaunamas reinvestuojant dividendus. Reinvestuoti dividendai reiškia, kad gautos išmokos yra iš karto panaudojamos papildomoms tos pačios įmonės akcijoms įsigyti.

Reinvestuotų dividendų poveikis sukauptai realiajai grąžai JAV akcijų rinkose (SP500)

Istoriniai duomenys geriausiai parodo šio reiškinio galią. Pateikiamas pavyzdys, kas nutiko su 1 JAV doleriu, investuotu į JAV akcijų rinką 1900 m. (duomenys iki 2016 m. pabaigos):

• Investavus į akcijas (vertinant tik kainos pokytį):
  • Galutinė reali vertė: 11,90 JAV dolerių
  • Vidutinė metinė reali grąža: 2,1 %
• Investavus į akcijas (su reinvestuotais dividendais):
  • Galutinė reali vertė: 1 402 JAV doleriai
  • Vidutinė metinė reali grąža: 6,4 %

Šis milžiniškas skirtumas aiškiai parodo, kad ilguoju laikotarpiu didžiąją dalį grąžos sukuria ne kainos augimas, o nuoseklus dividendų reinvestavimas.

Palyginimui, per tą patį laikotarpį investicijos į kitas turto klases augo žymiai lėčiau:

• Investavus į obligacijas: galutinė reali vertė pasiekė 9,8 JAV dolerio (2,0 % metinė grąža).

Investavus į iždo vekselius: galutinė reali vertė pasiekė vos 2,60 JAV dolerio (0,8 % metinė grąža).