Investavime rizika kyla iš nežinomybės. Kalbant apie vertybinius popierius, rizika yra tiesiogiai susijusi su būsimų pinigų srautų (dividendų ir akcijos kainos) neapibrėžtumu. Kuo sunkiau prognozuoti būsimą investicijos grąžą, tuo didesnė yra jos rizika ir tuo labiau svyruos jos kaina.

Finansų pasaulyje rizika dažniausiai matuojama standartiniu nuokrypiu, kuris parodo, kaip plačiai istorinė arba tikėtina grąža svyruoja aplink savo vidurkį.

Privilegijuotosios ir paprastosios akcijos: rizikos palyginimas

Ne visos akcijos yra vienodai rizikingos. Jų tipas ir savybės lemia grąžos nuspėjamumą. Apskritai, privilegijuotosios akcijos yra laikomos mažiau rizikingomis nei paprastosios akcijos dėl kelių esminių priežasčių:

1. Žinomi dividendai. Privilegijuotųjų akcijų dividendai dažniausiai yra fiksuoti ir iš anksto žinomi. Jie sudaro didžiąją dalį bendros grąžos, todėl ateities pinigų srautai yra labiau nuspėjami.
2. Mokėjimų prioritetas. Privilegijuotieji akcininkai gauna dividendus anksčiau nei paprastieji akcininkai. Įmonės likvidavimo atveju jie taip pat turi pirmumo teisę į turto dalį, palyginti su paprastaisiais akcininkais.
3. Nustatyta likvidacinė vertė. Privilegijuotųjų akcijų nominalioji vertė nurodo sumą, kurią akcininkas gautų įmonės likvidavimo atveju. Nors tai nėra garantija (jei įmonė patiria didelių finansinių sunkumų, lėšų gali neužtekti), tai vis tiek suteikia daugiau aiškumo nei paprastųjų akcijų atveju.

Tuo tarpu paprastųjų akcijų grąža yra kur kas labiau neapibrėžta. Ji priklauso nuo būsimo kainos augimo ir kintančių dividendų. Likvidavimo atveju paprastųjų akcijų savininkai gauna tik tai, kas lieka atsiskaičius su visais kreditoriais ir privilegijuotaisiais akcininkais.

Dėl šių priežasčių privilegijuotųjų akcijų rizika ir tikėtina grąža yra mažesnė nei paprastųjų akcijų.

Papildomos savybės, keičiančios rizikos lygį

Bazinis akcijos rizikos lygis gali kisti priklausomai nuo papildomų savybių, kurios suteikia tam tikras teises investuotojui arba akcijas išleidusiai įmonei (emitentui).

• Išperkamosios akcijos (angl. Callable) Ši savybė suteikia teisę emitentui išpirkti akcijas iš investuotojų už iš anksto nustatytą kainą. Tai apriboja potencialų investuotojo pelną (ypač jei rinkos kaina pakiltų aukščiau išpirkimo kainos). Poveikis: Didesnė rizika investuotojui. Dėl to už tokias akcijas paprastai siūlomi didesni dividendai kaip kompensacija už šią riziką.

• Parduodamos akcijos (angl. Puttable) Ši savybė suteikia teisę investuotojui parduoti akcijas atgal emitentui už iš anksto nustatytą kainą. Tai sukuria minimalios kainos „grindis“ ir apsaugo investuotoją nuo didelių nuostolių. Poveikis: Mažesnė rizika investuotojui. Dėl to tokios akcijos paprastai siūlo mažesnius dividendus.

• Kaupiamosios (kumuliatyvinės) privilegijuotosios akcijos (angl. Cumulative) Ši savybė užtikrina, kad jei įmonė laikinai negali išmokėti privilegijuotųjų dividendų, jie yra kaupiami. Visi praleisti dividendai privalo būti išmokėti privilegijuotiesiems akcininkams prieš tai, kai bet kokie dividendai gali būti išmokėti paprastiesiems akcininkams. Poveikis: Mažesnė rizika investuotojui, palyginti su nekaupiamosiomis akcijomis.
  

Išvada: pagrindinis rizikos šaltinis

Nepriklausomai nuo visų savybių, pagrindinė bet kurios akcijos, ypač privilegijuotosios, rizika yra susijusi su emitento finansine būkle. Įmonės gebėjimas stabiliai generuoti pelną ir pinigų srautus yra svarbiausias veiksnys, lemiantis jos pajėgumą mokėti dividendus ateityje. Kuo stabilesni ir didesni įmonės finansiniai rodikliai, tuo mažesnė rizika, susijusi su jos vertybiniais popieriais.