Fiksuotų pajamų rinka pasižymi didžiule vertybinių popierių įvairove – nuo paprastų nulinio kupono obligacijų iki sudėtingų struktūrų su integruotais pasirinkimo sandoriais (pavyzdžiui, suteikiančių teisę emitentui išpirkti arba investuotojui parduoti obligaciją anksčiau laiko). Ši įvairovė lemia ir platų fiksuotų pajamų indeksų spektrą.

Panašiai kaip akcijos, fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai gali būti grupuojami pagal emitento (leidėjo) ekonomikos sektorių, geografinį regioną ar jo ekonominio išsivystymo lygį. Tačiau obligacijoms taikomi ir papildomi, specifiniai klasifikavimo kriterijai.

Pagrindiniai klasifikavimo kriterijai (dimensijos)

Fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai dažniausiai klasifikuojami pagal šiuos aspektus:

• Emitento tipas: Vyriausybė, vyriausybės agentūra, įmonė (korporacija).
• Finansavimo pobūdis: Bendrieji įsipareigojimai (užtikrinti bendra emitento finansine galia) arba turtu įkeisti vertybiniai popieriai (pvz., hipoteka).
• Mokėjimų valiuta: Valiuta, kuria mokamos palūkanos ir išperkama obligacija.
• Terminas (brandumas): Laikotarpis iki obligacijos išpirkimo (pvz., 1–3 metai, 3–5 metai; trumpalaikiai, vidutinės trukmės, ilgalaikiai).
• Kredito kokybė: Rizikos vertinimas, paremtas kredito reitingų agentūrų (pvz., „Standard & Poor's“, „Moody's“) vertinimais. Pagal tai skiriamos investicinio reitingo (pvz., S&P reitingas BBB- ar aukštesnis) ir didelio pajamingumo (angl. high-yield) obligacijos.
• Apsauga nuo infliacijos: Indeksuojamos (susietos su infliacija) arba neindeksuojamos obligacijos.

Pagrindinės indeksų kategorijos

Remiantis šiais kriterijais, fiksuotų pajamų indeksai skirstomi į kelias pagrindines kategorijas:

• Bendrieji (agreguoti) rinkos indeksai: Atspindi visą arba didžiąją dalį tam tikros šalies ar regiono rinkos.
• Rinkos sektorių indeksai: Grupuoja vertybinius popierius pagal emitento tipą (pvz., vyriausybės, įmonių).
• Stiliaus indeksai: Grupuoja pagal terminą arba kredito kokybę.
• Ekonominių sektorių indeksai: Grupuoja pagal emitentų veiklos sritį (pvz., finansai, pramonė).
• Specializuoti indeksai: Apima specifines nišas, pavyzdžiui, didelio pajamingumo, su infliacija susietų ar besivystančių rinkų obligacijas.

Indeksų pavyzdžiai ir struktūra

Vienas pirmųjų ir žinomiausių tokių indeksų yra „Bloomberg Barclays US Aggregate Bond Index“. Jis sukurtas atspindėti plačią JAV fiksuotų pajamų rinką ir apima apie 8 000 skirtingų vertybinių popierių, įskaitant JAV iždo, su vyriausybe susijusių institucijų, įmonių, hipotekos ir turtu užtikrintus vertybinius popierius.

Platūs, agreguoti indeksai gali būti skaidomi į siauresnius. Pavyzdžiui, pasaulinis „Bloomberg Barclays Global Aggregate Bond Index“ yra sudarytas iš įvairių sektorių ir kredito reitingų vertybinių popierių. Remiantis 2016 m. birželio 30 d. duomenimis, jo struktūra pagal rinkos sektorius atrodė taip:

• Iždo obligacijos: 55 %
• Įmonių obligacijos: 18 %
• Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai: 15 %
• Su vyriausybe susijusių institucijų obligacijos: 12 %

Pagal kredito kokybę tuo pačiu laikotarpiu indeksas pasiskirstė taip:

• Aaa (aukščiausias reitingas): 39,1 %
• A: 28,6 %
• Aa: 16,6 %
• Baa (žemiausias investicinis reitingas): 15,8 %

Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip pagrindiniai fiksuotų pajamų indeksai atspindi platų obligacijų rinkos spektrą, suskirstytą pagal įvairius kriterijus.